Bostono įvykiai pablogino ir taip prastas rinkų naujienas

Publikuota: 2013 m. balandžio 16 d. antradienis

Kinija pirmadienį paskelbė kovo mėnesio pramonės ir pirmojo metų ketvirčio BVP rodiklius. Užfiksuotas 9,5 proc. pramonės ir 7,7 proc. ekonomikos metinis augimas, nors analitikai prognozavo 10,1 proc. pramonės ir 8 proc. BVP augimą. Tokį rezultatą lėmė kuklesni nei tikėtasi pagamintos produkcijos bei vartojimo duomenys. Panašu, kad lauktas svarus Kinijos ekonomikos augimas gali būti lėtesnis ir ne toks sklandus kaip tikėtasi.

Gerokai prastesni rodikliai rinkoms buvo netikėti ir sukėlė susirūpinimo bangą, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas 2013 m. gali imti lėtėti. Dėl šios priežasties akcijų ir žaliavų rinkos pirmadienį ir antradienio naktį krito. Ryškiausią kritimą per paskutines penkias dienas skaičiavo brangiųjų metalų kainos (auksas -13,5 proc., sidabras -16 proc.), nafta (-5 proc.), pramoniniai metalai (apie -3 proc.). Tiesa, mažėjanti infliacija gali palikti Kinijai erdvės skatinti vidaus paklausą, ypač turint omenyje, kad euro zona, kuri yra svarbi Kinijos eksporto rinka, susiduria su ekonomikos iššūkiais.

Prie besitęsiančio dramatiško brangiųjų metalų kainų kritimo bei stipraus akcijų rinkų kritimo (JAV indeksai pirmadienį baigė su maždaug 2 proc. kritimu) prisidėjo ir vėlų pirmadienio vakarą Lietuvos laiku Bostone įvykdytas teroristinis aktas. Gali būti, kad ši nelaimė bus politizuota ir turės įtakos finansų rinkoms artimiausiomis dienomis, tačiau vis dėlto labiau tikėtina, kad ši įtaka bus trumpalaikė.

Verslo nuotaikos euro zonoje galėjo subjurti

Antradienį ZEW institutas paskelbs Vokietijos bei visos euro zonos verslo nuotaikų indeksus, kurie balandį gali būti prastesni nei kovą. Jau anksčiau skelbtas kovo mėnesio rodiklis (33,4) buvo nukritęs nuo prieš tai buvusio aukščiausio lygio (40) per pastaruosius trejus metus.

Sudėtinga iš Vokietijos laukti didelio optimizmo proveržio, turint omenyje nesutarimus tarp euro zonos šalių, finansinės pagalbos poreikį bei didžiulį spaudimą iš Kipro ir kitų su valstybės finansų problemomis susiduriančių pietų Europos šalių.

Euro zonoje infliacija kisti neturėtų

Europoje bus skelbiamas euro zonos kovo mėnesio infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog kainos per mėnesį pakilo 1,2 proc., o metinė infliacija siekė 1,7 proc. Jei taip ir nutiktų, infliacija būtų nepakitusi nuo ankstesnio mėnesio.

Pažymėtina, kad nuo 2012 m. pradžios infliacija nuosekliai mažėja. Viena vertus, toks infliacijos lygis atitinka ECB užsibrėžtą tikslą išlaikyti infliaciją žemiau 2 proc. ribos. Kita vertus, palyginus su euro palūkanomis, toks infliacijos lygis reiškia, kad reali palūkanų norma euro zonoje yra neigiama ir reikšmingo dydžio. Pavyzdžiui, metų termino EURIBOR yra 0,53 proc., taigi, įvertinus infliaciją, reali palūkanų norma perlipa -1 proc. ribą.

Laukiama JAV nekilnojamojo turto sektoriaus augimo

JAV nekilnojamojo turto rinkoje šią savaitę tikimasi situacijos gerėjimo – trečiadienį bus skelbiami keli svarbūs nekilnojamojo turto sektoriaus rodikliai. Nekilnojamojo turto rinka yra vienas iš vartotojų pasitikėjimo ekonomika atspindžių, taigi, jos atsigavimas reikštų gerėjančias nuotaikas.

Kita vertus, pastarųjų savaičių JAV ekonominiai indikatoriai nebuvo itin pozityviai nuteikiantys – praėjusį mėnesį darbo vietų sukurta gerokai mažiau nei tikėtasi, mažmeninės prekybos kritimas buvo didžiausias per 9 pastaruosius mėnesius, o Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas stipriai sumažėjo.

Nepaisant praėjusią savaitę paskelbtų prastesnių nei laukta vartojimo bei lūkesčių duomenų, prognozuojamas 1,4 proc. naujai pradėtų būtų statybų augimas, lyginant su vasariu. Taip pat bus paskelbtas naujų būstų statybų leidimų skaičius, kuris galėjo padidėti apie 0,6 proc.

Parengė Giedrė Gečiauskienė

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »