„Danske“ bankas Lietuvos prognozių nekeičia

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 21 d. penktadienis

Praėjusiais metais Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, demonstravusių ryškų ekonomikos atsigavimą. Šie metai pateikė kur kas daugiau iššūkių. Išorinės paklausos tendencijos akivaizdžiai niūresnės nei buvo prognozuota 2012 m. pavasarį. Euro zona šiais metais išliks recesijoje, o nedidelis augimas prognozuojamas tik 2013 m. Nepaisant to, Lietuvos ekonomika gana neblogai atsilaikė prieš iškilusias negandas.

Lietuvos BVP augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 2,2 proc., kai pirmąjį ketvirtį siekė 3,9 proc. Prastiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo vos 0,8 proc. didėjusios realios eksporto apimtys, kai pirmus tris metų mėnesius jos augo 7,8 proc. Vis dėlto reikšmingą poveikį neigiamoms eksporto tendencijoms turėjo vienkartinio pobūdžio veiksnys – „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos veiklos sustabdymas. Tačiau dėl silpnesnės išorinės paklausos eksporto augimo tempai šiemet lėtės ir vidutiniškai sudarys apie 3,5 proc. Iki 2014 m. prognozuojamas eksporto augimo paspartėjimas iki 8-8,5 proc.

Geri žemės ūkio sektoriaus rezultatai, tikėtina, bus stipri parama Lietuvos ekonomikai, ir trečiąjį 2012 m. ketvirtį BVP augimo tempai turėtų paspartėti. „Danske“ banko analitikai nekeičia savo prognozių ir teigia, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc. Be to, gerai diversifikuota eksporto struktūra leis išvengti ryškaus augimo sulėtėjimo. Tikimasi, kad 2013 m. Lietuvos BVP padidės 3,5 proc., o 2014 m. augimo tempai sieks 4 proc. Tačiau didelio optimistiškumo nesuteikia vis dar tvyranti įtampa euro zonoje. Dėl blogesnių euro zonos perspektyvų yra rizika, kad augimas 2013 m. gali būti ir lėtesnis nei numatyta mūsų baziniame scenarijuje.

Kaip ir buvo prognozuota, infliacija metų pradžioje buvo stabili, o galiausiai ėmė mažėti. „Danske“ banko analitikai išlaiko savo prognozę, manydami, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip energetinių išteklių bei žemės ūkio žaliavų kainos, išliks pagrindiniu vartotojų kainų indekso (VKI) augimo veiksniu antrąjį 2012 m. pusmetį. Vis dėlto padidėjusi kainų augimo rizika yra susijusi su augsiančiomis išlaidomis šildymui, kurias didins dujų kainų šokai.

Privatus vartojimas 2012 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai augo 6 proc., ir buvo spartesnis nei buvo prognozuota. Teigiamą poveikį vartojimo augimui darė augusios socialinės išlaidos. Tačiau silpnai atsigaunanti darbo rinka rodo, kad vartojimo augimas gali būti susijęs ir su „šešėliniais pinigais“. Šiais metais vartojimo apimtis paveiks ne tokios teigiamos ekonomikos perspektyvos ir padidėjusios neigiamos vartotojų nuotaikos, todėl tikimasi, kad, lyginant su ankstesniais metais, vartojimo augimas sulėtės – iki 4,2 proc., 2013 m. augimas sieks apie 3,1 proc.

Po sparčių augimo tempų pirmąjį šių metų ketvirtį (8,4 proc.) investicijų augimas sulėtėjo iki 0,9 proc. Pagrindiniu veiksniu investicijų augimui ir toliau išliks ES struktūrinė parama ir valstybės investicijos į infrastruktūrą. Todėl investicijų dinamikai ir toliau bus būdingi svyravimai. 2012 m. investicijų apimtys augs tik šiek tiek sparčiau nei mes 2012 m. balandį prognozavome (6,2 proc.), kadangi pasaulio finansų rinkose ir toliau vyraus neužtikrintumas dėl ateities. 2013 m. ir 2014 m. tikimasi sulaukti atsigavimo ženklų ir apie 9 proc. siekiančio investicijų augimo.

Pagrindiniu iššūkiu ir toliau išliks aukštas nedarbo lygis, lėtėjant ekonomikos augimo tempams ir toliau tikimės tik nedarbo lygio stabilizacijos. Spartėjant ekonomikos atsigavimui nedarbo lygis palaipsniui artės link 10 proc., kas mūsų vertinimu atitinka infliacijos nespartinantį nedarbo lygį.

Komentaro autorė Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »