Estijos augimą skatina valstybės investicijos

Publikuota: 2013 m. kovo 6 d. trečiadienis

Estija praėjusiais metais buvo viena iš nedaugelio euro zonos šalių, išlaikiusių augančią ekonomiką – 2012 m. Estijos BVP augo 3,2 proc. Pagrindinė augimo priežastis – stipri vidaus paklausa, palaikyta augančių investicijų. Jų ypač daugėjo viešajame sektoriuje, kur bendras investicijų prieaugis pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius einamosiomis kainomis buvo 60 proc. didesnis nei metais anksčiau. Tikimasi, kad ir šiemet Estijos ekonomika nemažins apsukų – ekonomika augs apie 3,3 proc.

Nepaisant neigiamo euro zonos nuosmukio poveikio Estijos eksportui 2012 m., iš jo gaunamos pajamos turėtų būti kaip niekad aukštos. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių ekonomikos gerokai nusilpo, Estijos eksportuotojai, panašu, sugebėjo nukreipti savo prekių srautus į Rusijos rinką. Toks eksporto krypties pakeitimas greičiausiai bus išlaikytas ir šiemet. Tai teigiamai atsilieps Estijos ekonomikai. Tačiau 2014 m. atsigaunant euro zonai ir Šiaurės šalims, Estijos BVP augimas paspartės iki 4,3 proc. Estijos ekonomikos plėtra šiemet paspartės nedaug, tačiau bus kur kas labiau subalansuota nors ir su mažesniu, tačiau teigiamu grynojo eksporto indėliu bei nuosaikiu vidaus paklausos augimu, sieksiančiu 3,0 proc.

Praėję metai Estijoje pasižymėjo išskirtiniu valstybės investicijų augimu. Tai iš esmės buvo susiję su į pabaigą einančiu 2007 – 2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos įsisavinimu. Naujoji ES finansinės perspektyvos pradžia paprastai yra susijusi su lėtesniu lėšų įsisavinimo tempu. Todėl 2013 – 2014 m. investicijų apimtys didės tik privačiame sektoriuje – 2013 m. tikimasi 6,0 proc. prieaugio, kuris suteiks atspirtį 9,0 proc. augimui ir 2014 m., ir 2015 m.

Praėjusiais metais įmonėms pagaliau pavyko išbristi iš neigiamo skolinimosi ruožo, taip užbaigiant finansinių įsiskolinimų mažinimo procesą. Tačiau vis dar aukštas blogųjų paskolų lygis stabdys kreditų rinkos atsigavimo procesą. Paskolų augimo tikimasi tik 2014 m., atsigaunant euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikoms.

Augantys atlyginimai netaps našta biudžetui

Vidutinio nominalaus atlyginimo augimą 6,0 proc. praėjusiais metais lėmė keletas veiksnių. Visų pirma – apie 10,0 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau svarbiausias ekonomikos atsigavimo veiksnys buvo nedarbo lygio sumažėjimas. Kol kas atlyginimų prieaugis nesukuria didelių problemų šalies ekonomikai, kadangi dalis šio proceso yra 2009 – 2010 m. vidutiniškai 2,0 proc. mažėjusio darbo užmokesčio atkūrimo išdava. Tačiau vidutiniu laikotarpiu toks ryškus atlyginimų išaugimas gali padidinti įtampą darbo rinkoje. Artimiausius dvejus metus „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimų augimą išsilaikysiant apie 4,0 proc.

„Danske Bank“ analitikų duomenimis, nedarbo lygis praėjusiais metais smuko sparčiai – 2012 m. nedarbas siekė 9,3 proc., kai 2011 m. užfiksuotas 11,4 proc. nedarbas. Šiemet nedarbas vos pastebimai sumažės iki 9,2 proc. Tam tikri struktūriniai iššūkiai išliks ir vidutiniu laikotarpiu, o egzistuojanti atskirtis tarp realiųjų darbinių įgūdžių ir darbdavių keliamų reikalavimų gali šiek tiek pabloginti Estijos konkurencingumą užsienio rinkose. Tačiau „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas 2014 m. smuks iki 8,3 proc., o 2015 m. pasieks 7,7 proc. ribą.

Stabilūs finansai – pagrindinis Estijos pranašumas

Tvirta fiskalinė politika išlaiko savo, kaip vieno iš Estijos ekonomikos ramsčių, poziciją. Nepaisant 2012 m. išaugusių biudžeto išlaidų investicijoms, pajamos, gautos už parduotus šiltnamio dujų apyvartinius taršos leidimus, turėtų išlaikyti konsoliduotą biudžetą tik šiek tiek žemiau pusiausvyros lygmens. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad biudžetas išliks subalansuotas ir ateinančius kelerius metus.

Elektros energijos kainos itin išaugo 2013 m. sausį – labiausiai dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo. Tačiau šių pokyčių poveikis vartotojų kainoms buvo gerokai mažesnis nei manyta – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, 2012 m. infliacija dar siekė 3,9 proc., tačiau šiais metais prognozuojama infliaciją sieksiant 2,9 proc. 2014 m. ir 2015 m., panašu, bus dar palankesni – vartotojų kainų indeksas atitinkamais metais augs tik 1,5 ir 1,6 proc. Pažymėtina, kad į pastarąsias prognozes nėra įtrauktas tolesnis galimas elektros kainų kilimas.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »