Europos NT rinka – šiaurėje šilta, o pietuose vėsu

Publikuota: 2013 m. liepos 11 d. ketvirtadienis

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje bendrų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. Kadangi euro zona pastaruoju metu atrodo kaip daugybė nepriklausomų ekonomikų, o ne kaip viena vieninga rinka, tokios pat tendencijos yra būdingos ir NT rinkai.

Nuosmukis pietų rinkose tęsiasi

Ispanijos NT rinkoje žiema dar nesibaigė. Nors 2013 m. I ketvirtį metinis būsto kainų smukimas ir sulėtėjo, tačiau siekė beveik 8 proc. šalyje ir 10 proc. Ispanijos sostinėje Madride. Vargu ar būtų galima prognozuoti kainų stabilizaciją artimiausioje ateityje – naujų būstų pasiūla išlieka pertekliniame lygyje, o skolinimosi sąlygos sunkiai įgyvendinamos.

Silpna Italijos ekonomikos būklė – šiais metais laukiamas 1,6 proc. nuosmukis – ir griežti kreditavimo reikalavimai didina spaudimą Italijos NT rinkai, ir kainų kreivė palaipsniui krypsta žemyn. Tačiau didesnių neigiamų korekcijų NT rinkoje nevyksta.

2011 m. pabaigoje būsto kainoms pasiekus aukščiausią tašką, Prancūzijos NT rinka pradėjo vėsti. Finansų krizės metu šalyje buvo pastebimas tik nedidelis naujų namų kainų kritimas – 2012 m. pabaigoje jos smuko apie 2 proc. Besitraukiančios būsto paskolų palūkanų normos ir namų miestų ribose pasiūlos trūkumas kartu su šalies vyriausybės parama būsto sektoriui (įskaitant ir nulinių palūkanų paskolas) sukūrė tvirtą paramą nesubalansuotam kainų augimui per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau atsiranda vis daugiau požymių, kad Prancūzijos NT rinka neišvengs neigiamų pokyčių.

Vokietijoje – stabilu

Maždaug po dešimtmečio pertraukos Vokietijos NT rinka ėmė stiprėti, ir tai nestebina, įvertinus santykinai gerą Vokietijos ekonomikos būklę ir rekordinėse žemumose išliekančias palūkanų normas. Būsto kainos ir statybų veiklos apimtys auga, atitinkamai augant ir paskolų būstui įsigyti paklausai. Tačiau Vokietijos NT rinka ir toliau išlieka tvari – kol kas nesubalansuotos raidos ir perkaitimo požymių nėra.

Tuo tarpu Nyderlanduose vėstantis ekonomikos klimatas neigiamai paveikė ir NT rinkos tendencijas. Būsto kainos 2013 m. pradžioje (I ketvirtį) ir toliau smuko – 7,0 proc. per metus. Kita vertus, mažėjantis išduodamų statybos leidimų skaičius rodo, kad esamas disbalansas rinkoje palaipsniui koreguojasi.

Kiek ramesnė situacija šiuo metu stebima ir Airijoje, kur jaučiama stabilizacija po praėjusią vasarą būsto kainų kritimo, siekusio bene 50 proc. Tačiau kol kas dar per anksti teigti, kad NT rinka šioje šalyje atsigauna. Kaip ir Ispanijoje, naujo būsto statybos Airijoje beveik nevyksta.

Lietuvoje teigiamų ženklų daugėja

Teigiamos darbo užmokesčio tendencijos bei žemumose išliekančios palūkanų normos ir toliau bus veiksniai, lemiantys stiprėjančią būsto paklausą Lietuvoje. Tačiau vangiai atsigaunantis kreditavimas išliks pagrindiniu paklausos atsigavimą ribojančiu veiksniu.

Būsto prieinamumo rodiklis, atskleidžiantis būsto įperkamumą vidutines pajamas gaunančiam gyventojui, rodo, kad šiuo metu padėtis Lietuvoje yra stipriai pagerėjusi, lyginant su 2007 m., kai statistinis gyventojas būstą galėjo įsigyti per aštuonerius – devynerius metus.

Kita vertus, tendencijos sostinėje ir kitose Lietuvos vietose yra gana skirtingos. Vilniuje gyventojas, gaunantis vidutinį statistinį atlyginimą, turėjo skirti maždaug 12 metų algą, kad įsigytų 70 kvadratinių metrų butą. Šiuo metu šis rodiklis yra sumažėjęs iki 7 metų. Tačiau palyginus su Lietuvos vidurkiu (apie 4,5 m.), yra tam tikrų būsto pervertinimo sostinėje požymių.

Vėlgi atsigaunanti paklausa naujam būstui paskatino ir naujas statybas. Pastaruoju metu sparčiai didėjęs leidimų gyvenamajam būstui skaičius rodo, kad būsto pasiūla didės ir toliau, o tai taip pat bus vienas iš veiksnių, kuris ribos spartesnį NT kainų augimą Lietuvoje.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »