Europos NT rinka – šiaurėje šilta, o pietuose vėsu

Publikuota: 2013 m. liepos 11 d. ketvirtadienis

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje bendrų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. Kadangi euro zona pastaruoju metu atrodo kaip daugybė nepriklausomų ekonomikų, o ne kaip viena vieninga rinka, tokios pat tendencijos yra būdingos ir NT rinkai.

Nuosmukis pietų rinkose tęsiasi

Ispanijos NT rinkoje žiema dar nesibaigė. Nors 2013 m. I ketvirtį metinis būsto kainų smukimas ir sulėtėjo, tačiau siekė beveik 8 proc. šalyje ir 10 proc. Ispanijos sostinėje Madride. Vargu ar būtų galima prognozuoti kainų stabilizaciją artimiausioje ateityje – naujų būstų pasiūla išlieka pertekliniame lygyje, o skolinimosi sąlygos sunkiai įgyvendinamos.

Silpna Italijos ekonomikos būklė – šiais metais laukiamas 1,6 proc. nuosmukis – ir griežti kreditavimo reikalavimai didina spaudimą Italijos NT rinkai, ir kainų kreivė palaipsniui krypsta žemyn. Tačiau didesnių neigiamų korekcijų NT rinkoje nevyksta.

2011 m. pabaigoje būsto kainoms pasiekus aukščiausią tašką, Prancūzijos NT rinka pradėjo vėsti. Finansų krizės metu šalyje buvo pastebimas tik nedidelis naujų namų kainų kritimas – 2012 m. pabaigoje jos smuko apie 2 proc. Besitraukiančios būsto paskolų palūkanų normos ir namų miestų ribose pasiūlos trūkumas kartu su šalies vyriausybės parama būsto sektoriui (įskaitant ir nulinių palūkanų paskolas) sukūrė tvirtą paramą nesubalansuotam kainų augimui per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau atsiranda vis daugiau požymių, kad Prancūzijos NT rinka neišvengs neigiamų pokyčių.

Vokietijoje – stabilu

Maždaug po dešimtmečio pertraukos Vokietijos NT rinka ėmė stiprėti, ir tai nestebina, įvertinus santykinai gerą Vokietijos ekonomikos būklę ir rekordinėse žemumose išliekančias palūkanų normas. Būsto kainos ir statybų veiklos apimtys auga, atitinkamai augant ir paskolų būstui įsigyti paklausai. Tačiau Vokietijos NT rinka ir toliau išlieka tvari – kol kas nesubalansuotos raidos ir perkaitimo požymių nėra.

Tuo tarpu Nyderlanduose vėstantis ekonomikos klimatas neigiamai paveikė ir NT rinkos tendencijas. Būsto kainos 2013 m. pradžioje (I ketvirtį) ir toliau smuko – 7,0 proc. per metus. Kita vertus, mažėjantis išduodamų statybos leidimų skaičius rodo, kad esamas disbalansas rinkoje palaipsniui koreguojasi.

Kiek ramesnė situacija šiuo metu stebima ir Airijoje, kur jaučiama stabilizacija po praėjusią vasarą būsto kainų kritimo, siekusio bene 50 proc. Tačiau kol kas dar per anksti teigti, kad NT rinka šioje šalyje atsigauna. Kaip ir Ispanijoje, naujo būsto statybos Airijoje beveik nevyksta.

Lietuvoje teigiamų ženklų daugėja

Teigiamos darbo užmokesčio tendencijos bei žemumose išliekančios palūkanų normos ir toliau bus veiksniai, lemiantys stiprėjančią būsto paklausą Lietuvoje. Tačiau vangiai atsigaunantis kreditavimas išliks pagrindiniu paklausos atsigavimą ribojančiu veiksniu.

Būsto prieinamumo rodiklis, atskleidžiantis būsto įperkamumą vidutines pajamas gaunančiam gyventojui, rodo, kad šiuo metu padėtis Lietuvoje yra stipriai pagerėjusi, lyginant su 2007 m., kai statistinis gyventojas būstą galėjo įsigyti per aštuonerius – devynerius metus.

Kita vertus, tendencijos sostinėje ir kitose Lietuvos vietose yra gana skirtingos. Vilniuje gyventojas, gaunantis vidutinį statistinį atlyginimą, turėjo skirti maždaug 12 metų algą, kad įsigytų 70 kvadratinių metrų butą. Šiuo metu šis rodiklis yra sumažėjęs iki 7 metų. Tačiau palyginus su Lietuvos vidurkiu (apie 4,5 m.), yra tam tikrų būsto pervertinimo sostinėje požymių.

Vėlgi atsigaunanti paklausa naujam būstui paskatino ir naujas statybas. Pastaruoju metu sparčiai didėjęs leidimų gyvenamajam būstui skaičius rodo, kad būsto pasiūla didės ir toliau, o tai taip pat bus vienas iš veiksnių, kuris ribos spartesnį NT kainų augimą Lietuvoje.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »