Europos Sąjungos bankai ir draudimo įmonės svarsto pereiti prie piniginių lėšų saugojimo grynaisiais, o ne elektroniniu būdu centriniuose bankuose. Viso to priežastis – išaugęs neigiamų palūkanų normų procentas.

„Financial Times“ pranešė, kad šių metų kovo mėnesį Europos Centrinio Banko bazinei palūkanų normai sumažėjus iki 0 proc. privatūs Europos bankai moka ne daugiau kaip 0,4 proc. metinių palūkanų.

Europos Centrinis Bankas mėgino atgaivinti ekonomiką, skatindamas bankus išduoti kreditų verslo sričiai, užuot laikius pinigus sąskaitose. Nuo 2014 m. bankų nuostoliai dėl mažų procentinių normų sudarė 2,64 mlrd. euro.

Viena iš Vokietijos draudimo bendrovių jau pamėgino saugoti aštuonženkles sumas popierinių eurų pavidalu ir pripažino, kad tai protingas sprendimas.

Antrasis pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ taip pat svarsto galimybę pereiti prie pinigų saugojimo grynųjų pavidalu.

Ekspertai teigia, kad bankams perėjus prie pinigų saugojimo grynųjų pavidalu, jų nebeveiks dar labiau sumažėjusios palūkanų normos ir jiems nereikės didinti išduodamų kreditų skaičiaus.

Tačiau „Financial Times“ manymu, bankai turės kitų išlaidų, susijusių su pinigų saugojimu ir pervežimu. Bankininkų nuomone, jie turi patalpas, tinkamas saugoti 200 eurų nominalo kupiūroms, kurios taps didžiausiu euro banknotu, nustojus leisti 500 eurų kupiūrą nuo 2018 m.

Be to, bankams teks susirasti draudėjų, galinčių už protingą kainą apdrausti grynuosius nuo vagystės, žemės drebėjimo ir kitų „Force majeure“ aplinkybių. Vieno iš Vokietijos bankininkų vertinimu, tai jiems kainuos 0,5–1 proc. nuo saugomų banknotų. Vis dėlto šios išlaidos gali būti pateisinamos, atsižvelgus į Šveicarijos centrinio banko neigiamą palūkanų normą 0,75 proc.