Komerciniai bankai planuoja toliau švelninti skolinimo sąlygas, tačiau greito nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo nesitiki

Publikuota: 2011 m. lapkričio 5 d. šeštadienis

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai.

Spalį atliktos apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas. Bankai teigė sušvelninę reikalavimus, keliamus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykiui, tačiau sugriežtinę įkeičiamo turto kokybės vertinimą.

„Konservatyvesnį vertinimą lemia netikrumas dėl valstybių skolų problemos ir kiti pastarųjų mėnesių rinkų dirgikliai. Tai neleido stipriau atsigauti bankų bei jų klientų lūkesčiams. Todėl nenuostabu, kad finansų įstaigų prognozės pesimistiškesnės ne tik dėl nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo, bet ir dėl būsto kainų. Vis dėlto bankai tikisi, kad paskolų sąlygos artimiausią pusmetį nuosaikiai švelnės, o bendroji suteiktų paskolų portfelio vertė 2012 m. turėtų padidėti 1–5 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė.

Apklausa atskleidė, kad beveik 60 proc. apklaustų vadovaujančias pareigas užimančių bankų atstovų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo, o rinkos atsigavimą nukelia į 2012-ųjų pabaigą. Dar pavasarį didžioji apklaustų bankų dalis teigė, kad sąstingis būsto rinkoje baigsis jau šiemet, o nekilnojamojo turto kainos turėtų ūgtelėti apie 10 proc.

Bankų atstovai nurodė, kad šiemet, suteikdami paskolą būstui įsigyti, vidutinės rizikos klientui taikė maksimalų 70–75 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, atitinkantį geros praktikos rizikos vertinimą. Kitąmet pradinio įnašo reikalavimus bankai ketina šiek tiek sušvelninti, taikydami 75–80 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį. Toks santykis būtų griežtesnis nei Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtinta 85 proc. riba.

Bankų ir įmonių nuomonė dėl 2011 m. pirmąjį pusmetį taikytų skolinimo standartų nesutapo: bankai tvirtino jau antrą pusmetį iš eilės švelninę skolinimo sąlygas, o, pasak didesnės įmonių dalies, kredito įstaigų taikomos skolinimo sąlygos sugriežtėjo. Tiesa, tiek bankai, tiek įmonės tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi poreikis ir paskolų portfelis didės. Dauguma atsakymus pateikusių bankų nurodė, kad praėjusį pusmetį jie atsargiausiai kreditavo nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų ekonomines veiklas. Kaip pagrindinę tokio atsargumo priežastį, daugelis bankų nurodė neapibrėžtas šių ekonominių veiklų ir įmonių projektų perspektyvas. Geriausiai iš visų veiklos rūšių, kaip ir praėjusių apklausų metu, buvo vertinamas žemės ūkis ir miškininkystė.

„Nors pačios įmonės teigia, kad sąlygos skolinantis pastarąjį pusmetį šiek tiek griežtėjo, joms bankų kreditavimo politika neatrodo esminė kliūtis verslui, nes trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių verslininkų ir toliau veiklą ketina finansuoti vidaus finansiniais ištekliais. Tiesa, per artimiausią pusmetį verslo plėtrą planuojančios įmonės maždaug penktadalį tam reikalingų lėšų planuoja pritraukti iš bankų“, – įmonių apklausos rezultatus apibendrino Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

Tarp labiausiai veiklą artimiausiais mėnesiais varžysiančių veiksnių verslas įvardija mokesčių naštą ir išaugusias gamybos sąnaudas.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »