Komerciniai bankai planuoja toliau švelninti skolinimo sąlygas, tačiau greito nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo nesitiki

Publikuota: 2011 m. lapkričio 5 d. šeštadienis

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai.

Spalį atliktos apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas. Bankai teigė sušvelninę reikalavimus, keliamus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykiui, tačiau sugriežtinę įkeičiamo turto kokybės vertinimą.

„Konservatyvesnį vertinimą lemia netikrumas dėl valstybių skolų problemos ir kiti pastarųjų mėnesių rinkų dirgikliai. Tai neleido stipriau atsigauti bankų bei jų klientų lūkesčiams. Todėl nenuostabu, kad finansų įstaigų prognozės pesimistiškesnės ne tik dėl nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo, bet ir dėl būsto kainų. Vis dėlto bankai tikisi, kad paskolų sąlygos artimiausią pusmetį nuosaikiai švelnės, o bendroji suteiktų paskolų portfelio vertė 2012 m. turėtų padidėti 1–5 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė.

Apklausa atskleidė, kad beveik 60 proc. apklaustų vadovaujančias pareigas užimančių bankų atstovų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo, o rinkos atsigavimą nukelia į 2012-ųjų pabaigą. Dar pavasarį didžioji apklaustų bankų dalis teigė, kad sąstingis būsto rinkoje baigsis jau šiemet, o nekilnojamojo turto kainos turėtų ūgtelėti apie 10 proc.

Bankų atstovai nurodė, kad šiemet, suteikdami paskolą būstui įsigyti, vidutinės rizikos klientui taikė maksimalų 70–75 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, atitinkantį geros praktikos rizikos vertinimą. Kitąmet pradinio įnašo reikalavimus bankai ketina šiek tiek sušvelninti, taikydami 75–80 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį. Toks santykis būtų griežtesnis nei Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtinta 85 proc. riba.

Bankų ir įmonių nuomonė dėl 2011 m. pirmąjį pusmetį taikytų skolinimo standartų nesutapo: bankai tvirtino jau antrą pusmetį iš eilės švelninę skolinimo sąlygas, o, pasak didesnės įmonių dalies, kredito įstaigų taikomos skolinimo sąlygos sugriežtėjo. Tiesa, tiek bankai, tiek įmonės tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi poreikis ir paskolų portfelis didės. Dauguma atsakymus pateikusių bankų nurodė, kad praėjusį pusmetį jie atsargiausiai kreditavo nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų ekonomines veiklas. Kaip pagrindinę tokio atsargumo priežastį, daugelis bankų nurodė neapibrėžtas šių ekonominių veiklų ir įmonių projektų perspektyvas. Geriausiai iš visų veiklos rūšių, kaip ir praėjusių apklausų metu, buvo vertinamas žemės ūkis ir miškininkystė.

„Nors pačios įmonės teigia, kad sąlygos skolinantis pastarąjį pusmetį šiek tiek griežtėjo, joms bankų kreditavimo politika neatrodo esminė kliūtis verslui, nes trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių verslininkų ir toliau veiklą ketina finansuoti vidaus finansiniais ištekliais. Tiesa, per artimiausią pusmetį verslo plėtrą planuojančios įmonės maždaug penktadalį tam reikalingų lėšų planuoja pritraukti iš bankų“, – įmonių apklausos rezultatus apibendrino Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

Tarp labiausiai veiklą artimiausiais mėnesiais varžysiančių veiksnių verslas įvardija mokesčių naštą ir išaugusias gamybos sąnaudas.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »