Komerciniai bankai planuoja toliau švelninti skolinimo sąlygas, tačiau greito nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo nesitiki

Publikuota: 2011 m. lapkričio 5 d. šeštadienis

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai.

Spalį atliktos apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas. Bankai teigė sušvelninę reikalavimus, keliamus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykiui, tačiau sugriežtinę įkeičiamo turto kokybės vertinimą.

„Konservatyvesnį vertinimą lemia netikrumas dėl valstybių skolų problemos ir kiti pastarųjų mėnesių rinkų dirgikliai. Tai neleido stipriau atsigauti bankų bei jų klientų lūkesčiams. Todėl nenuostabu, kad finansų įstaigų prognozės pesimistiškesnės ne tik dėl nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo, bet ir dėl būsto kainų. Vis dėlto bankai tikisi, kad paskolų sąlygos artimiausią pusmetį nuosaikiai švelnės, o bendroji suteiktų paskolų portfelio vertė 2012 m. turėtų padidėti 1–5 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė.

Apklausa atskleidė, kad beveik 60 proc. apklaustų vadovaujančias pareigas užimančių bankų atstovų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo, o rinkos atsigavimą nukelia į 2012-ųjų pabaigą. Dar pavasarį didžioji apklaustų bankų dalis teigė, kad sąstingis būsto rinkoje baigsis jau šiemet, o nekilnojamojo turto kainos turėtų ūgtelėti apie 10 proc.

Bankų atstovai nurodė, kad šiemet, suteikdami paskolą būstui įsigyti, vidutinės rizikos klientui taikė maksimalų 70–75 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, atitinkantį geros praktikos rizikos vertinimą. Kitąmet pradinio įnašo reikalavimus bankai ketina šiek tiek sušvelninti, taikydami 75–80 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį. Toks santykis būtų griežtesnis nei Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtinta 85 proc. riba.

Bankų ir įmonių nuomonė dėl 2011 m. pirmąjį pusmetį taikytų skolinimo standartų nesutapo: bankai tvirtino jau antrą pusmetį iš eilės švelninę skolinimo sąlygas, o, pasak didesnės įmonių dalies, kredito įstaigų taikomos skolinimo sąlygos sugriežtėjo. Tiesa, tiek bankai, tiek įmonės tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi poreikis ir paskolų portfelis didės. Dauguma atsakymus pateikusių bankų nurodė, kad praėjusį pusmetį jie atsargiausiai kreditavo nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų ekonomines veiklas. Kaip pagrindinę tokio atsargumo priežastį, daugelis bankų nurodė neapibrėžtas šių ekonominių veiklų ir įmonių projektų perspektyvas. Geriausiai iš visų veiklos rūšių, kaip ir praėjusių apklausų metu, buvo vertinamas žemės ūkis ir miškininkystė.

„Nors pačios įmonės teigia, kad sąlygos skolinantis pastarąjį pusmetį šiek tiek griežtėjo, joms bankų kreditavimo politika neatrodo esminė kliūtis verslui, nes trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių verslininkų ir toliau veiklą ketina finansuoti vidaus finansiniais ištekliais. Tiesa, per artimiausią pusmetį verslo plėtrą planuojančios įmonės maždaug penktadalį tam reikalingų lėšų planuoja pritraukti iš bankų“, – įmonių apklausos rezultatus apibendrino Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

Tarp labiausiai veiklą artimiausiais mėnesiais varžysiančių veiksnių verslas įvardija mokesčių naštą ir išaugusias gamybos sąnaudas.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »