Latvijos bankas: Lietuvos narystė euro zonoje padidins Baltijos šalių investicinį patrauklumą

Publikuota: 2014 m. birželio 5 d. ketvirtadienis

Lietuvos prisijungimas prie euro zonos padidins trijų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą, pareiškė Latvijos banko makroekonominės analizės skyriaus monetarinės politikos valdybos vadovė Santa Bėrzinia.

„Visų trijų Baltijos valstybių narystė vienoje valiutos erdvėje palengvins sprendimus dėl investicijų – tiek tarpusavio, tiek ir iš išorės. Juos priimant vertinamas viso regiono galimybės ir stabilumas“, – pabrėžė ji.

„Tai, kad Lietuvai atveriamos durys į euro zoną nuo 2015 metų sausio 1-osios – gera žinia ne tik abiejų šalių 600 kilometrų ilgio pasienio gyventojams, bet ir Latvijos ekonomikai“, – sakė S.Bėrzinia.

Jos žodžiais, Lietuva yra pagrindinė Latvijos prekybos partnerė – ji yra didžiausia Latvijos eksporto rinka ir yra svarbi importo prasme.

„Palanku tai, jog euro įvedimas Lietuvoje visiškai panaikins valiutos barjerą. Be to, tikėtina, kad euro įvedimas turės teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai bei gyventojų gerovei, o tai yra gera žinia Latvijos eksportuotojams“, – pridūrė S.Bėrzinia.

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą, kuri taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje Europos Sąjungos Taryba periims antroje liepos pusėje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »