Nuo kriauklyčių iki virtualių pinigų

Publikuota: 2016 m. liepos 12 d. antradienis

Šiuo metu žmonės atsiskaito labai įvairiai – popieriniais pinigais ir metalinėmis monetomis, kortelėmis, virtualiais pinigų pervedimo būdais (per internetą, išmanųjį telefoną, laikrodį ar kitokius aksesuarus).

Prieš 8 000 m. egzistavo tik prekių mainai – žmonės keisdavosi įvairiomis prekėmis. Pirmieji „pinigai“ buvo gražios kriauklės, kokosai ar druska.

Prieš 3 500 m. žmonės pradėjo atsiskaityti brangiaisiais metalais (auksu, sidabru). Seniausios monetos buvo nukaldintos apie 700 m. pr. m. e. Lydijoje (dabar Vakarų Turkija) iš aukso ir sidabro lydinio.

XI a. kinai išrado pirmuosius popierinius pinigus. Tai buvo rašteliai su įsipareigojimu vėliau susimokėti metaliniais pinigais. XII a. Marko Polo, apsilankęs Kinijoje, pristatė popierinius pinigus Europai.

1644 m. Švedijoje pagamintos varinės plokštelės buvo gana sunkios. 1661 m. Švedijos banke pradėti leisti popieriniai pinigai, vadinamosios vario notos, taip pat kaip rašteliai, liudijantys vėlesnį atsiskaitymą vario plokštelėmis.

Popieriniai banknotai išplito tik XVIII a. pab., įsteigus Anglijos banką. 1891 m. liepos 7 d. „American Express“ užpatentavo kelionių  čekį, kuris buvo mokėjimo kortelių prototipas.

1950 m. atsirado pirmosios kreditinės kortelės. Niujorko kavinėje Frenkas MakNamara vietoje pinigų davė kartoninę „Diners Club“. 1951 m. „Diners Club“ kortelėmis Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojosi apie 20 tūkst. vartotojų. Po dešimties metų ši kortelė tapo plastikine. „Diners Club“ kortelės buvo kreditinės, o tokiu būdu pasiskolintus pinigus klientas turėdavo grąžinti kiekvieno mėnesio pabaigoje.

1958 m. bankas „American Express“ užpatentavo plastikinę kelionių kortelę, kuria buvo galima atsiskaityti už keliones ir pramogas. 1994 m. pirmą kartą pristatytos elektroninio atsiskaitymo paslaugos.

Prognozuojama, kad 2025 m. norint užsisakyti prekių ir už jas susimokėti tereikės paspausti vieną mygtuką savo automobilyje, skalbimo mašinoje ar šaldytuve.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »