Paaiškėjo Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai

Publikuota: 2011 m. gruodžio 2 d. penktadienis

Gruodžio 2 d. paaiškėjo pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai. I-IV klasių grupėje pergalę iškovojo „Auksinukų“ komanda iš Jonavos Panerio pradinės mokyklos, o V-VIII klasių grupėje - komanda „Alkana piniginė“ iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos. Olimpiados finale dėl garbingo titulo ir 3 000 litų klasės svajonės įgyvendinimui dviejose amžiaus grupėse rungėsi 12 komandų. Iš viso olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip šimtas 1-8 klasių iš skirtingų Lietuvos miestų.

Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojus sveikino ir apdovanojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius, Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras, Socialinės komunikacijos instituto direktorė prof. dr. Giedrė Kvieskienė ir Danske banko generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas. 

„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai kalbame apie atsakingą ir ateities iššūkius pasirengusį sutikti jaunimą, neabejotinai turime mintyje ir aukštą finansinio raštingumo lygį. Labai džiaugiamės pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados rezultatais ir ketiname toliau aktyviai prisidėti prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo“, - sako Gerimanta Stankutė, Danske banko socialinės veiklos ir edukacinių projektų vadovė.

Pasak G. Stankutės, planuojama, kad toks vaikų finansinių žinių išbandymas bus organizuojamas ir kitais metais. 

Olimpiada truko du mėnesius. Finale komandos turėjo įrodyti, kad ne tik žino patarimų, kaip taupyti ar uždirbti pinigus, tačiau ir moka planuoti savo biudžetą bei išmano pinigų istoriją, kilmę ir viešųjų finansų pagrindus.

„Matydami vaikų emocijas, tikrai galime suprasti, kad iš pažiūros nuobodi tema pastaruosius du mėnesius juos dar labiau motyvuodavo parodyti visas savo žinias ir įgūdžius. Būtent todėl Olimpiadoje svarbu ne tik nugalėti. Labai daug naujų žinių gavo visi dalyviai, kurie galės jas panaudoti praktikoje“, - sako Žilvinas Jančoras, Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius.

Už Finansinio raštingumo olimpiados dalyvių darbus galėjo balsuoti svetainės www.fro.lt lankytojai, taip pat juos vertino komisija: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Lietuvos Respublikos Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras, Socialinės komunikacijos instituto direktorė prof. dr. Giedrė Kvieskienė bei Danske banko socialinės veiklos ir edukacinių projektų vadovė Gerimanta Stankutė. 

Finansinio raštingumo olimpiadą organizavo Danske bankas kartu su Finansinio savarankiškumo mokykla. Olimpiados partneriai – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Apie „Danske Bank“

Finansinių paslaugų grupė „Danske Bank“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Kopenhagoje, yra didžiausias Danijoje ir antrasis pagal turtą bankas Šiaurės Europos finansų rinkoje. Jos akcinis kapitalas sudaro 16,9 mlrd. eurų (apie 58,3 mlrd. litų). Grupė veikia 15-oje valstybių ir turi daugiau nei 660 banko skyrių, kuriuose dirba beveik 22 tūkst. darbuotojų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei 5 milijonai žmonių (neskaitant verslo klientų ir valstybinių institucijų).

Ir mažmenines, ir didmenines bankininkystės paslaugas „Danske Bank“ Grupė teikia 9-iose šalyse: Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Šiaurės Airijoje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »