SEB bankas: Lietuvos ekonomikos plėtra lėtės, bet nedramatiškai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 21 d. trečiadienis

SEB banko analitikai nepakeitė šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės (6,5 proc.), tačiau sumažino prognozuojamą 2012 m. rodiklį nuo 5,5 proc. iki 4 proc., o 2013 m. – nuo 5 proc. iki 4,5 proc. Anot analitikų, kitąmet prognozuojamo mažesnio BVP augimo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti ne šalies viduje, o išorėje. Globalinės ekonomikos atsigavimas susikomplikavo ir jai gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – net pakartotinė recesija. Priežastis – pernelyg didelių valstybių skolų problema, kurios iš pradžių pasaulio politikai „nepastebėjo“, žlugus „Lehman Brothers“ nebegalėjo suvaldyti, o ir dabar deda nepakankamai pastangų padėčiai ištaisyti.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šalies eksportas pradeda prarasti pagreitį, atsimušdamas į stringančią pagrindinių užsienio prekybos partnerių paklausą. Tai savo ruožtu pristabdė šių metų pradžioje įsibėgėjusias investicijas, nes verslininkai ėmė daug atsargiau vertinti plėtros perspektyvą. Kadangi spartaus valdžios išlaidų didėjimo neverta tikėtis nei šiais, nei ateinančiais metais, šiokių tokių vilčių teikia tik vienintelis BVP elementas – namų ūkių vartojimas.

Anot G. Nausėdos, žvelgiant į artimiausią ateitį, labiausiai reikėtų nerimauti dėl didėsiančių šildymo sąskaitų, kurios vers namų ūkius apsiriboti neišvengiamomis išlaidomis ir mažins ne pirmojo būtinumo prekių paklausą. SEB banko ekspertų apskaičiavimais, vidutinės 60 kv. m buto nerenovuotame sename name šildymo išlaidos 2010–2011 m. šildymo sezonu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo 325 Lt per mėnesį. Šildymo kainai padidėjus 20 proc., vidutinio buto šildymo išlaidos ūgtelėtų maždaug 65 Lt per mėnesį. Jei išsipildytų gana optimistiška prognozė ir vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet padidėtų 5,5 proc., vidutinio statistinio darbuotojo pajamos „į rankas“ išaugtų 85 litais. „Kaip matome, brangesnės šildymo paslaugos „suvalgytų“ beveik visą darbo užmokesčio padidėjimą, jau nekalbant apie maisto produktų ir kitų prekių kainų augimą“, – teigė G. Nausėda.

Eksperto nuomone, reikia atsižvelgti ir į lūkesčių blogėjimo riziką. „Nesinorėtų, kad į mūsų namus vėl sugrįžtų taupymo juodai dienai kaukas, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad taip gali nutikti“, – priminė G. Nausėda.

Ekonomistas pabrėžė, kad kitais metais numatytas pensijų dydžio atstatymas iki 2009 m. lygio ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas suteiktų tam tikrą impulsą vidaus rinkai, tačiau tai būtų vienkartinis postūmis, kurio reikšmės nereikėtų pervertinti. „Minimalios mėnesio algos kėlimas būtų daug efektyvesnis, jei tuo pat metu būtų padidintas ir neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau, spėju, kad globalinių iššūkių akivaizdoje gali pritrūkti ryžto tai padaryti“, – abejojo G. Nausėda.

SEB banko ekspertų nuomone, galima džiaugtis, kad mažėja nedarbo lygis ir vakarykščiai Darbo biržos lankytojai vėl gauna atlyginimus, tačiau darbo rinkoje dar apstu įvairių problemų. Viena iš jų – jaunimo nedarbas, kuris 2–3 kartus viršija vidutinį nedarbo lygį. „Šioje verslo ciklo stadijoje darbdaviai tiesiog bijo rizikuoti ir investuoti bent truputį laiko ir lėšų į nepatyrusius, kvalifikacijos stokojančius jaunus darbuotojus, kurie „apšilę kojas“ gali bet kada palikti įmonę“, – teigė G. Nausėda. Anot jo, jaunimo užimtumo problemas lemia ir spragos švietimo sistemoje, rengiančioje absolventus, kurių dalykinės savybės neatitinka minimalių darbo vietos reikalavimų. Tokiomis aplinkybėmis valdžios „meduoliai“ darbdaviams už jaunų darbuotojų įdarbinimą būtų saikingai efektyvūs ir nepakeistų situacijos iš esmės.

SEB banko analitikai paliko galioti tą pačią 2011 m. vidutinio darbo užmokesčio kilimo prognozę (5,5 proc.), tačiau 2012 m. ir 2013 m. prognozuojamus rodiklius sumažino atitinkamai nuo 6,5 proc. iki 5,5 proc. ir nuo 7 proc. iki 6 procentų.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »