SEB bankas platins struktūrinius lakštus, susietus su Lietuvos kredito rizika ir JAV vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų fondu

Publikuota: 2012 m. spalio 12 d. penktadienis

SEB bankas nuo šių metų spalio 11 dienos pradeda platinti struktūrinius lakštus, kurių pelningumas priklausys nuo Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su jos išleistais vertybiniais popieriais, vykdymo ir JAV vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų fondo vieneto vertės pokyčių. Ketverių su puse metų trukmės struktūriniai lakštai bus platinami litais iki š. m. lapkričio 13 dienos.

„Atsižvelgdami į ne nuosavybės vertybinių popierių rinkos tendencijas pasaulyje, šiemet jau trečią kartą siūlome galimybę investuotojams gauti investicijų grąžą, priklausančią nuo tam tikro sektoriaus įmonių akcijų kainų pokyčių ir Lietuvos Respublikos kreditingumo, t. y. būsimų įsipareigojimų, susijusių su konkrečiais jos išleistais vertybiniais popieriais, vykdymo. Jei Lietuvos Respublika sėkmingai vykdys skolinius įsipareigojmus, investuotojai gali tikėtis gauti panašaus dydžio investicijų grąžą kaip ir investavę į šalies vyriausybės vertybinius popierius ir uždirbti papildomai kylant akcijų kainoms“, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Rolandas Sungaila.

Fondo „Consumer Staples Select Sector SPDR ETF“, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vienetais prekiaujama Niujorko akcijų biržoje. Šiuo metu fondas investuoja į daugiau negu keturiasdešimt JAV kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų. Žymiausios iš jų: „Procter & Gamble Co“, „Wal-Mart Stores Inc“, „Coca-Cola Co“, „Kraft Foods Inc“ ir kt.

Vieno struktūrinio lakšto įsigijimo kaina – 100 litų. Įsigyjant struktūrinių lakštų, yra taikomas struktūrinių lakštų įsigijimo mokestis, lygus 1 proc. įsigyjamų struktūrinių lakštų nominaliosios vertės. Struktūrinių lakštų išpirkimo dieną už vieną struktūrinio lakšto vienetą investuotojui bus mokama priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą ir priemoka už padidėjusią fondo, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vieneto vertę. Tikėtina investavimo koeficiento reikšmė, rodanti, kokia fondo vieneto vertės teigiamo pokyčio dalis tenka investuotojui, yra 20 procentų. Tikroji investavimo koeficiento reikšmė bus paskelbta 2012 m. lapkričio 15 dieną. Priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą yra 12 litų (t. y. 12 proc. nominaliosios struktūrinių lakštų vertės priemoka už visą struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpį, arba 2,5 proc. metinė priemoka). Ji bus mokama, jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu neįvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis. Su Lietuvos Respublikos kredito rizika susiję įvykiai yra nurodyti struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše. Priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą bus išmokama neatsižvelgiant į akcijų fondo, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vieneto vertės pokyčius.

Jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu įvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis, bankas privalomai nupirks struktūrinius lakštus iš investuotojų ir perduos investuotojams šių struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ar juos pakeisiančius kitus vertybinius popierius. Tokiu atveju struktūriniai lakštai neteks kapitalo garantijos – investuotojas gali prarasti dalį investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą, jei Lietuvos Respublika neatsiskaitys su investuotoju.

Struktūrinių lakštų galima įsigyti SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar naudojantis internetu. Prieš priimant sprendimą investuoti į šiuos struktūrinius lakštus, investuotojams siūloma susipažinti su ne nuosavybės vertybinių popierių prospektu ir gauti išsamesnės informacijos apie šių finansinių priemonių ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar banko interneto svetainėje www.seb.lt.

SEB bankas yra su finansinėmis priemonėmis susietų ne nuosavybės vertybinių popierių rinkos šalyje pradininkas. Nuo 2004 metų bankas yra išleidęs 302 su finansinėmis priemonėmis susietų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė 1,218 mlrd. litų. Pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių ne nuosavybės vertybinių popierių nominaliąją vertę bankas 2012 m. spalio 10 d. užėmė 39,90 proc. šalies rinkos.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »