SEB bankas nuo šių metų spalio 11 dienos pradeda platinti struktūrinius lakštus, kurių pelningumas priklausys nuo Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su jos išleistais vertybiniais popieriais, vykdymo ir JAV vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų fondo vieneto vertės pokyčių. Ketverių su puse metų trukmės struktūriniai lakštai bus platinami litais iki š. m. lapkričio 13 dienos.

„Atsižvelgdami į ne nuosavybės vertybinių popierių rinkos tendencijas pasaulyje, šiemet jau trečią kartą siūlome galimybę investuotojams gauti investicijų grąžą, priklausančią nuo tam tikro sektoriaus įmonių akcijų kainų pokyčių ir Lietuvos Respublikos kreditingumo, t. y. būsimų įsipareigojimų, susijusių su konkrečiais jos išleistais vertybiniais popieriais, vykdymo. Jei Lietuvos Respublika sėkmingai vykdys skolinius įsipareigojmus, investuotojai gali tikėtis gauti panašaus dydžio investicijų grąžą kaip ir investavę į šalies vyriausybės vertybinius popierius ir uždirbti papildomai kylant akcijų kainoms“, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Rolandas Sungaila.

Fondo „Consumer Staples Select Sector SPDR ETF“, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vienetais prekiaujama Niujorko akcijų biržoje. Šiuo metu fondas investuoja į daugiau negu keturiasdešimt JAV kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų. Žymiausios iš jų: „Procter & Gamble Co“, „Wal-Mart Stores Inc“, „Coca-Cola Co“, „Kraft Foods Inc“ ir kt.

Vieno struktūrinio lakšto įsigijimo kaina – 100 litų. Įsigyjant struktūrinių lakštų, yra taikomas struktūrinių lakštų įsigijimo mokestis, lygus 1 proc. įsigyjamų struktūrinių lakštų nominaliosios vertės. Struktūrinių lakštų išpirkimo dieną už vieną struktūrinio lakšto vienetą investuotojui bus mokama priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą ir priemoka už padidėjusią fondo, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vieneto vertę. Tikėtina investavimo koeficiento reikšmė, rodanti, kokia fondo vieneto vertės teigiamo pokyčio dalis tenka investuotojui, yra 20 procentų. Tikroji investavimo koeficiento reikšmė bus paskelbta 2012 m. lapkričio 15 dieną. Priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą yra 12 litų (t. y. 12 proc. nominaliosios struktūrinių lakštų vertės priemoka už visą struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpį, arba 2,5 proc. metinė priemoka). Ji bus mokama, jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu neįvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis. Su Lietuvos Respublikos kredito rizika susiję įvykiai yra nurodyti struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše. Priemoka už su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijusio įvykio nebuvimą bus išmokama neatsižvelgiant į akcijų fondo, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vieneto vertės pokyčius.

Jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu įvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis, bankas privalomai nupirks struktūrinius lakštus iš investuotojų ir perduos investuotojams šių struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ar juos pakeisiančius kitus vertybinius popierius. Tokiu atveju struktūriniai lakštai neteks kapitalo garantijos – investuotojas gali prarasti dalį investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą, jei Lietuvos Respublika neatsiskaitys su investuotoju.

Struktūrinių lakštų galima įsigyti SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar naudojantis internetu. Prieš priimant sprendimą investuoti į šiuos struktūrinius lakštus, investuotojams siūloma susipažinti su ne nuosavybės vertybinių popierių prospektu ir gauti išsamesnės informacijos apie šių finansinių priemonių ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar banko interneto svetainėje www.seb.lt.

SEB bankas yra su finansinėmis priemonėmis susietų ne nuosavybės vertybinių popierių rinkos šalyje pradininkas. Nuo 2004 metų bankas yra išleidęs 302 su finansinėmis priemonėmis susietų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė 1,218 mlrd. litų. Pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių ne nuosavybės vertybinių popierių nominaliąją vertę bankas 2012 m. spalio 10 d. užėmė 39,90 proc. šalies rinkos.