SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis: dažniausia gyventojų nuomonė, kad kainos nesikeis

Publikuota: 2012 m. spalio 15 d. pirmadienis

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris.

Palyginti su birželio mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų, kurie per artimiausius 12 mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, padaugėjo 4 proc. punktais. Tačiau padaugėjo ir manančiųjų priešingai (1 proc. punktu). „Nors manančiųjų, kad kainos didės, yra daugiau negu manančiųjų priešingai, vis dėlto, remdamiesi rinkos duomenimis ir išsamesne apklausos rezultatų analize, manome, kad toks optimizmas ne visai pagrįstas“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tokios pat ir tuo pačiu metu atliktos apklausos Latvijoje rezultatai parodė, kad šios šalies gyventojai nusiteikę optimistiškiau: 39 proc. apklausos dalyvų rugsėjo mėnesį manė būsto kainas kilsiant, 12 proc. – krisiant, 31 proc. – išliksiant tokias pat. Latvijoje nuo birželio iki rugsėjo manančiųjų, kad kainos didės, padaugėjo 4 proc. punktais, kad mažės – sumažėjo 1 proc. punktu.

Labiausiai svyruoja manančiųjų skaičius, kad kainos didės

„Iš apklausos Lietuvoje rezultatų matyti, kad labiausiai svyruoja skaičius manančiųjų, kad kainos didės. Kovo mėnesį tokių buvo 39 proc., birželio – 28 proc., rugsėjo – vėl 32 procentai. Tai rodo, kad optimizmas dėl kainų didėjimo nėra tvarus. Kita vertus, manančiųjų, kad kainos kris, nors ir pamažu, bet nuosekliai, daugėjo: kovo mėnesį tokių buvo 20, birželį – 22, rugsėjį – 23 procentai“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, palyginus anksčiau nustatytus Lietuvos gyventojų lūkesčius ir įvykusius rinkos kainų pokyčius, matyti, kad optimizmas, jei ir pasiteisino, tai tik iš dalies. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį tik naujos statybos butų vidutinė rinkos kaina kiek ūgtelėjo. Senų butų, naujų ir senų namų vidutinė rinkos kaina sumažėjo. Vilniaus mieste vidutinė perkamo ar parduodamo būsto kaina per pusmetį beveik nekito, o likusioje Lietuvos dalyje mažėjo. UAB „Oberhaus nekilnojamasis turtas“ skelbiamas penkių didžiųjų Lietuvos miestų butų kainų indeksas rodo panašias tendencijas: nuo metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio indekso vertė sumažėjo.

Jaunesni gyventojai dažniau mano, kad būsto kainos kils, vyresnių gyventojų prognozės kiek atsargesnės

SEB banko ekspertė pastebi, kad apklausos rezultatai rodo tai, kad Lietuvoje galimų pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai prieštaringi. „Išsamesnė atsakymų į klausimą, kaip kis nekilnojamojo turto kainos ateityje, analizė parodė, kad jauni žmonės (24–29 m.), kurie, tikėtina, būsto dar neturi ir norėtų jį įsigyti, dažniau mano, kad kainos kris (30 proc.), palyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tarp 30–49 metų. amžiaus respondentų manančiųjų, kad kainos kris, buvo 25 proc., 50–64 metų – 26 proc., 65–74 metų – 17 procentų. Ir atvirkščiai – manančiųjų, kad kainos didės, tarp jaunų respondentų buvo mažiausiai, t. y. 28 proc., tarp vyresnių – 34, 35 ir 32 proc. (atitinkamai pagal pirmiau išvardytas amžiaus grupes). Galime įžvelgti, kad žmonėms atrodo, jog bus taip, kaip jie norėtų, kad būtų. Tuo galima paaiškinti, kodėl kainos mažėja, nors didelė gyventojų dalis tikisi, kad jos didės: iliuzijomis, o ne realiomis prielaidomis pagrįsti lūkesčiai neretai būna pasmerkti neišsipildyti“, – sako J. Varanauskienė.

„Pastaruoju metu, kai galimų pardavėjų yra daugiau negu mokių pirkėjų, kainas dažniau diktuoja pastarieji. Prielaidų optimizmui nėra daug: vidutinis darbo užmokestis auga lėčiau negu vartojimo prekių ir paslaugų kainos, nedarbas vis dar išlieka didelis ir, nors paskolų palūkanos rekordiškai mažos, tačiau kitos skolinimosi sąlygos (būtinas pajamų dydis, sukaupta pradinė įmoka) ir išlikęs nerimas dėl ateities neskatina įsigyti būsto skolon“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2012 metų rugsėjo 16–28 dienomis. Iš viso apklausti 1028 15–74 metų Lietuvos gyventojai iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »