SEB banko paslaugų planais dažniausiai naudojasi senjorai

Publikuota: 2012 m. birželio 29 d. penktadienis

SEB banko statistika rodo, kad dažniausiai specialiais kasdienių banko paslaugų planais naudojasi pensinio amžiaus sulaukę žmonės. Paslaugų planus užsisakę gyventojai 30 proc. daugiau atsiskaito internetu negu iki tol, kol jie mokėjo už kiekvieną atsiskaitymo paslaugą atskirai. Tarp nepensinio amžiaus klientų paslaugų planus dažniausiai užsisako 31–40 metų amžiaus žmonės.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės SEB banko kasdieninių paslaugų planu „Senjoras“ gali naudotis nemokamai. Kitiems klientams paslaugų planas yra suteikiamas už mėnesio mokestį, kuris yra nuo 5 iki 15 litų.

Pasirinkę paslaugų planą ir prisijungę prie SEB banko paslaugų internetu svetainės klientai gali nemokamai atlikti neribotą lėšų pervedimo internetu į visas įmonių ir asmenų sąskaitas SEB banke operacijų skaičių, internetu atsiskaityti už komunalines paslaugas su įmonėmis, kurios su SEB banku yra sudariusios įmokų surinkimo sutartis. Be to, šiems klientams nebus taikomas nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis banko sąskaitų tvarkymo mokestis.

SEB banko duomenys rodo, kad banke šiuo metu yra beveik 20 tūkstančių pensininkų, kurie naudojasi paslaugų planu „Senjoras“. Iš jų gerokai aktyvesnės (64 proc.) yra moterys. Senjorai sudaro ir didžiąją dalį (90 proc.) per pastaruosius metus į SEB banką atėjusių naujų banko klientų – SEB klientais jie tapo pasirinkę nemokamą paslaugų planą.

„Gausus SEB banko paslaugų planais besinaudojančių garbaus amžiaus žmonių skaičius rodo, kad iki šiol mūsų paslaugomis internetu, o greičiausiai ir apskritai internetu, nesinaudoję senjorai, banko skyriuose sužinoję apie paslaugų planus, juos užsisakė ir ėmė aktyviai naudotis internetu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Paslaugų planą užsisakiusiems klientams nemokamai išduodamas elektroninis slaptažodžių generatorius, banko debeto arba kredito kortelė, už kurią netaikomas metinis mokestis, be to, naudojantis debeto kortele, priklausančia pagal paslaugų planą, kiekvieną mėnesį galima nemokamai pasiimti iki 3,5 tūkst. litų iš SEB banko tinklui priklausančių bankomatų. Taip pat suteikiamos nemokamos banko paslaugos SMS žinutėmis apie atliktas operacijas, sąskaitos likutį.

Pasak V. Doveikos, pasirinkę tinkamiausius paslaugų planus, SEB banko klientai stengiasi naudotis visais paslaugų planų privalumais ir kuo daugiau mokėti naudodamiesi elektronine erdve, nuolatos tvarkyti savo asmeninius finansus.

Tarp nepensinio amžiaus klientų paslaugų planus dažniausiai užsisako 31–40 metų amžiaus žmonės. Net trečdalis iš pasirinkusiųjų paslaugų planus kartu užsisako naują mokėjimo kortelę. Klientai, kurie nėra studentai ir sulaukę pensinio amžiaus, dažniausiai renkasi planą „Sumanu“ ir kartu įgyja teisę pervesti lėšas neribotą skaičių kartų bei, be jau minėtų kitų banko paslaugų, gali pasirinkti debeto kortelę. Planas „Sumanu plius“ ir kredito kortelė, išduodama šį planą pasirinkusiems klientams, populiaresnis tarp vyresnių, 40 metų amžiaus ribą perkopusių klientų. Planą „Studentas“ renkasi studijuojantis jaunimas. Šio plano užsakymų padaugėja mokslo metų pabaigoje ir pradžioje. 26–30 metų amžiaus klientai daugiausia renkasi planą „Laisvalaikis“, pagal kurį priklauso mokėjimo kortelė „SEB Laisvalaikis MasterCard“.

Rinkos naujovę – kasdienių paslaugų planus – SEB bankas pristatė pernai pavasarį. Šiuo metu SEB banko klientai gali rinktis iš penkių paslaugų planų: „Sumanu“, „Sumanu plius“, „Laisvalaikis“, „Studentas“ ir „Senjoras“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »