Ūkio bankas teiks paskolas SVV įmonėms iš Atviro kredito fondo

Publikuota: 2013 m. sausio 3 d. ketvirtadienis

Ūkio bankas, pasirašęs Atviros kredito linijos sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, teiks paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal atnaujintas kreditų teikimo sąlygas. Į AKF kreditus pretenduoti gali smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. 

„Pakeitus kai kurias kreditų teikimo iš Atviro kreditų fondo sąlygas, bankai AKF lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui galės skolinti ilgiau nei buvo numatyta anksčiau, o sumažėjusi kreditavimo kaina prisidės prie verslo plėtros Lietuvoje“, – teigia INVEGA direktorius Audrius Zabotka.

„Ūkio bankas turi sukaupęs didelės darbo su smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis patirties ir yra detaliai susipažinęs su šio verslo segmento poreikiais. Su INVEGA pasirašyta sutartis pagal patikslintas sąlygas leis suteikti kreditavimą SVV įmonėms su valstybės garantija dar palankesnėmis sąlygomis nei iki šiol ir taip užtikrinti jų veiklos tvarumą bei augimą“, - sakė Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys.

Pasak A. Žalio, valstybės garantija leidžia paskolas gauti įmonėms, kurios neturi ar turi nepakankamai turto, kuris gali būti užstatomas bankui ir užtikrintų kredito grąžinimą. Valstybės garantija įmonėms taip pat leidžia ir sutaupyti, kadangi gali būti kompensuojama dalis palūkanų.

Kreditų, suteikiamų panaudojant INVEGOS fondo lėšas, skirtas priemonei „Atviras kreditų fondas“ įgyvendinti paskirtis – investicijoms ir/ar apyvartinėms lėšoms. Kredito suma – iki 2 mln. litų (arba ekvivalentas eurais). Kredito grąžinimo terminas – ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Per 12 mėnesių laikotarpį vienai įmonei gali būti suteikiami ne daugiau kaip du kreditai. Kredito palūkanos kintamos: skolinantis litais – 3 mėn. VILIBOR plius marža (ne didesnė nei 3,1 proc.), bet ne daugiau nei 8 proc. metinių palūkanų; kreditams eurais – 3 mėn. EURIBOR plius marža (ne didesnė nei 3,1 proc.), bet ne daugiau nei 6 proc. metinių palūkanų. Kredito grąžinimui užtikrinti gali būti įkeičiamas nekilnojamasis ar kitas turtas, pateikiamos INVEGA garantijos, kompensuojamos sumokėtos palūkanos.

Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms šių metų lapkričio pabaigoje Ūkio banke teko daugiau kaip 90 proc. visų kreditavimo sutarčių. „Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės yra itin aktyvios, jos ieško savo nišų ir įdeda daug pastangų, kad pasiektų savo tikslų. SVV ir šiemet matome kaip ekonomikos variklį, todėl tikimės, kad ir šių įmonių kreditavimas nuosaikiai augs“, – pastebi A.Žalys. 

Ūkio bankas dalyvavo 2012 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje bankų atrankoje finansų inžinerijos priemonei AKF įgyvendinti. Atviro kredito fondui buvo papildomai skirta 50 mln. Lt ir šiuo metu fondą sudaro 150 mln. litų. AKF lėšų naudojimo laikotarpis – iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis finansines paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro daugia kaip 60 padalinių visoje šalyje. Ūkio bankas aktyviai bendradarbiauja su verslo įmonėmis, teikdamas joms aktualius finansinius sprendimus ir pasiūlymus. Bankas ypač daug dėmesio skiria smulkiajam ir vidutiniam verslui bei įmonėms, dirbančioms šalies regionuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »