Ūkio banko istorijos poveikis ekonomikai bus minimalus

Publikuota: 2013 m. vasario 26 d. antradienis

Šiuo metu intensyviai ruošiamasi Ūkio banko perėmimui. Ūkio banką padalijus į dvi dalis, geroji bus perduota Šiaulių bankui, kuris per kelias dienas pažadėjo atnaujinti indėlininkų teises disponuoti savo pinigais. Valstybė, vykdydama įsipareigojimus indėlininkams, savo ruožtu turės skolintis iki 800 mln. litų. Pasirinktas scenarijus yra optimaliausias ir reikalaujantis mažiausiai kaštų, todėl Ūkio banko istorijos poveikis ekonomikai bus minimalus.

Ūkio bankas buvo ketvirtas pagal dydį indėlių rinkoje, į kompensuojamą ribą pakliūnančių indėlių suma sudaro apie 2,7 mlrd. litų arba 2,4 proc. Lietuvos BVP. Tačiau finansų rinkų reakcija į naujienas apie Ūkio banką buvo daugiau nei ribota.

Tai paaiškinti galima dviem argumentais. Pirmiausia galimos šio banko paskolų portfelio problemos jau buvo žinomos, ir pastarieji Lietuvos centrinio banko veiksmai iš esmės nebuvo netikėti, ypatingai „Snoro“ bankroto kontekste. Kita vertus, tai nebuvo didelis bankinės rinkos žaidėjas, kurio griūtis galėtų reikšmingai paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą. Tačiau negalima neatkreipti dėmesio, kad tai turės tam tikrą neigiamą poveikį visuomenės lūkesčiams, dėl ko dalis indėlių gali išeiti į bankinės sistemos „užribį“.

Atsižvelgiant į ilgojo laikotarpio perspektyvą, pastaruosius Lietuvos banko veiksmus bei priimtus sprendimus galima vertinti teigiamai. Iš esmės tai prisidės prie spartesnio bankinės rinkos skaidrinimo proceso.

„Danske Bank“ analitikai sutinka su „Moody‘s“ analitikų pateikta nuomone, kad lietuviškiems bankams būdingas reikšmingas skolinimas su banku susijusiems asmenims, o tai didina tokių institucijų riziką bei mažina skaidrumą.

Kokio poveikio ekonomikai galime tikėtis trumpuoju laikotarpiu? Tai padidins prognozuojamos valstybės skolos ir BVP santykį. Tačiau rodiklis ir toliau išliks gerokai mažesnis nei Mastrichto riba. Didelio poveikio palūkanoms neprognozuojame – dėl šio įvykio rizika didėjo ribotai, todėl ir biudžeto deficitas dėl šio įvykio didės nereikšmingai.

Viena didžiausių grėsmių, kurią ekonomikai galėjo sukelti tokio pobūdžio įvykis finansų sektoriuje, tai reikšmingai pablogėjusi valstybės finansų padėtis. Prisiminkime Airijos atvejį, kai valstybei prireikus gelbėti bankų sistemą, biudžeto deficitas per vieną naktį padidėjo daugiau kaip 4 kartus. Tačiau Ūkio banko griūtis nepaveiks jau strateginiu tapusio Lietuvos tikslo – 2015 m. įsivesti eurą. Kita vertus, tam tikrą riziką ir toliau kelia infliacijos rodiklis.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »