Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentiniu punktu mažiau nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai. Per mėnesį vartotojų kainų indeksas pakito apie 0,3 proc., tam didžiausią poveikį darė sezoninio pobūdžio veiksniai – padidėjusios naujų kolekcijų drabužių ir avalynės kainos bei brangusios šviežios daržovės. Gegužės mėnesį tikimės tik nestipraus vartotojų kainų indekso augimo tempų spartėjimo.

Bent jau kol kas vartojimo kainų dinamika yra palanki Lietuvos siekiams įsivesti eurą 2015 m. Pagal „Danske Bank“ analitikų skaičiavimus, nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. kovo (tai laikotarpis, kuris bus svarbus Europos Komisijai vertinant Lietuvos atitikimą konvergencijos kriterijams) infliacija sudarys apie 1,5–1,6 proc. ir teoriškai neviršys Mastrichto kriterijaus.

Vis dėlto išlieka mažiau palankių žaliavų kainų raidos tendencijų rizika, todėl, jei siekiama jau 2015 m. prisijungti prie euro zonos, būtina atitinkama reguliuojamų kainų strategija, kuri buvo įgyvendinta ir Latvijoje. Tai, kad Latvijoje šių metų sausį atpigo centralizuota šiluma, vargiai yra paaiškinama ekonominiais faktoriais. Todėl galimybių šildymui ar vaistams atsisakyti PVM lengvatų bent jau kol kas neturime. Tačiau, įvertinus asimetrinę kainų reakciją į atskirų prekių ar paslaugų PVM tarifo mažinimą, reikėtų vengti ir papildomų lengvatų įvedimo – infliacijos tai nesumažins, tačiau gali sukelti papildomą naštą biudžetui.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims