Internetu 2011 m. reguliariai naudojosi 61 procentas visų 16–74 metų amžiaus gyventojų

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 22 d. pirmadienis

Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo 56 proc. namų ūkių. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo 2, turinčių interneto prieigą – vienu procentiniu punktu.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo 64 proc., kaime – 41 proc. namų ūkių. 

Dauguma (93 proc.) namų ūkių, turinčių namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. Mieste plačiajuosčio interneto prieigą turėjo 95, kaime – 86 proc. internetą naudojančių namų ūkių. Dažniausiai naršyti internete naudojamas prietaisas – stalo arba nešiojamasis kompiuteris. Kompiuterį naršyti internete naudojo 95 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių, mobilųjį telefoną – 23 proc. 5 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių mobilusis telefonas buvo vienintelė interneto naršymo priemonė (mieste – 3 proc., kaime – 10 proc.).

Apsirūpinimas kompiuteriais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 2500 litų, asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo 97 proc. Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo atitinkamai 13 ir 14 proc. namų ūkių, kurių pajamos neviršijo 800 litų per mėnesį.

Dauguma (74 proc.) namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur ar reikiamų įgūdžių neturėjimas.

2011 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 64 proc.i 16–74 metų amžiaus gyventojų. Didelė dalis besinaudojančiųjų kompiuteriu – jauni žmonės. Iš 65–74 metų amžiaus gyventojų 2011 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 12 proc., o 85 proc. niekada neteko juo naudotis.

Dauguma (75 proc.) asmenų, kurie 2011 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (21 proc.) – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Internetu 2011 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 64 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2010 m. pirmąjį ketvirtį – 60 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 96 proc., iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 11 proc. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 77 proc.

Dauguma (75 proc.) internautų naudojosi internetu kasdien. Kas penktas (21 proc.) internetu besinaudojantis asmuo naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 proc. internautų, arba 61 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Galimybę naudotis internetu namuose turėjo devyni iš dešimties (92 proc.) interneto vartotojų. Mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį su belaidžio ryšio įranga) jungtis prie interneto bent retkarčiais naudojo 24 proc. internautų.

Dažniausiai internetas buvo naudojamas naujienoms, laikraščiams ir žurnalams skaityti, ryšiams, informacijos paieškai. Naujienas, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 89 proc., informacijos apie prekes arba paslaugas ieškojo 86 proc., elektroniniu paštu naudojosi 81 proc. internautų. 69 proc. interneto vartotojų skambino, naudodamiesi internetu, ar dalyvavo pokalbių svetainėse, diskusijų forumuose, rašė tinklaraščius, susirašinėjo realiu laiku.

Internetinės bankininkystės paslaugomis 2011 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 65 proc. 16–74 metų amžiaus internautų (41 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų). Prieš metus, 2010 m. pirmąjį ketvirtį, internetine bankininkyste naudojosi 61 proc. interneto vartotojų, arba 37 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

2011 m. pirmąjį ketvirtį su valstybės institucijomis bendravo ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 44 proc. 16–74 metų amžiaus internautų (28 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų). Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo trečdalis (30 proc.) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

2011 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 11 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2010 m. I ketv. – 7 proc.), arba 16 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Per paskutinius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė beveik kas ketvirtas interneto vartotojas (24 proc.). Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant bilietus į kultūros renginius (bilietus internetu pirko 38 proc. elektroninės prekybos vartotojų). Drabužius, avalynę, sporto prekes internetu pirko 37 proc., telekomunikacijų paslaugas – 23 proc., turistines keliones – 17 proc., apgyvendinimo paslaugas atostogoms – 12 proc. elektroninės prekybos vartotojų.

Mobiliaisiais telefonais 2011 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 95 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų judriojo ryšio vartotojų šiek tiek mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 77 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų, kitose amžiaus grupėse judriojo ryšio naudotojų dalis viršijo 90 proc., o iš 16–24 metų amžiaus gyventojų judriojo ryšio paslaugomis naudojosi 99,5 proc.

12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2011 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99, mobiliuoju telefonu – 98 proc. šio amžiaus paauglių. Kompiuterį namuose turėjo 87 proc. 12–15 metų amžiaus paauglių, interneto prieigą – 84 proc.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 6122 atsitiktinai, naudojantis Gyventojų registru, atrinktus namų ūkius arba 11 212 16–74 metų amžiaus ir 561 12–15 metų amžiaus asmenų (iš šių namų ūkių). Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »