Išaugo valstybės institucijų teikiamų paslaugų perkėlimo į internetą lygis

Publikuota: 2012 m. sausio 2 d. pirmadienis

„Socialinės informacijos centro“ atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės viešosios ir administracinės paslaugos į internetą perkeltos 81,5 proc. (lyginant su 2010 m., rodiklis padidėjo 3,4 proc). Ypač išaugo visiškai interaktyvių, t. y. aukščiausiu perkėlimo į internetą lygiu teikiamų, elektroninių paslaugų procentas, kuris, lyginant su 2010 m., padidėjo 10 proc. ir pasiekė 69,1 proc.  

Viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams, perkėlimas į elektroninę erdvę padidėjo 1,5 proc. (iki 77,6 proc.), o paslaugų, skirtų verslo subjektams, perkėlimas − 6,9 (iki 87,5 proc.).

Šiai pažangai per pastaruosius dvejus metus įtakos turėjo sėkmingai įgyvendinami projektai, finansuojami Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis.

2011 m. buvo baigti įgyvendinti SODROS „Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, VĮ „Regitra“ „Vairuotojų pažymėjimų išdavimo/keitimo paslaugų perkėlimas į elektroninę terpę“ ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos „Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema“ projektai, kurių metu sukurtos naujos elektroninės paslaugos.

2011 m. augančiam rodikliui įtakos turėjo Lietuvos darbo biržos „Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei perkėlimas į internetinę erdvę – eDbirža“ ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, liudijimų išdavimo elektroninės paslaugos“, VĮ „Registrų centras“ „Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga (JAREP)“ įgyvendinami projektai.

„Šie rezultatai rodo, kad informacinės visuomenės plėtros srityje Lietuva nuosekliai žengia į priekį. Į elektroninę erdvę perkeltos paslaugos gali dar labiau palengvinti tūkstančių įmonių ir paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, − sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Valdas Kišonas.

Tyrime taip pat teigiama, kad, 2011 m. IV ketvirčio duomenimis, internetu naudojasi 64 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o valstybės institucijų interneto svetainėse lankosi trečdalis, t.y. 32 proc. gyventojų.

Valstybės institucijų interneto svetainėse gyventojai dažniausiai ieško bendrosios informacijos apie instituciją ar jos veiklą (46 proc.), pildo elektronines deklaracijas, prašymus ir kitas formas (38 proc.), ieško informacijos apie institucijos teikiamas paslaugas ir jų gavimo tvarką (33 proc.).

Populiariausia gyventojų naudojama viešoji arba administracinė elektroninė paslauga – pajamų mokesčio deklaravimas internetu (ja naudojasi 16 proc. gyventojų).

Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi 8 proc. gyventojų, iš jų net 71 proc. apsilankiusiųjų pasinaudojo portalo teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Asmens tapatybės kortele savo tapatybei internete patvirtinti bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi 8 proc. gyventojų.

Visų gyventojams internetu teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų kokybę gyventojai vertina gerai – 8 balais iš 10.

Tyrimą IVPK užsakymu š. m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko UAB „Socialinės informacijos centras“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

46 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu 2016 m. IV ketv. atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėn. lankėsi valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse. skaityti »

„Microsoft“ sukūrė nemokamą programėlę silpnaregiams

„Microsoft“ sukūrė nemokamą mobilią programėlę „Seeing AI“ silpnaregiams, kuri analizuoja vaizdo kameros informaciją ir pasakoja balsu, ką mato aplink. skaityti »

Skaitmeninė evoliucija: kokios šalys lyderiauja?

Flečerio mokykla ir „Mastercard“ atliko tyrimą ir paskelbė ataskaitą „Skaitmeninės evoliucijos indeksas 2017 metais“, kurioje vertinami šalių pasiekimai skaitmeninės ekonomikos srityje. skaityti »

18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. skaityti »

Pristatytas įrankis, pakeisiantis šiandieninę skaitmeninę ekonomiką

Neseniai „Dell EMC“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad organizacijos, kurios IT transformacijai skiria daug dėmesio, į IT žiūri kaip į konkurencinį pranašumą septynis kartus dažniau. skaityti »

Vairuotojų dėmesiui: 4 išmanūs sprendimai saugiam eismui

Pasirodo, eismo saugumo sprendimai gimsta ne tik automobilių gamyklose, bet ir išmaniųjų telefonų gamintojų dirbtuvėse. skaityti »

Sukurtas trimatis infraraudonųjų spindulių veido skeneris

Bendrovė „Morpho“ išleido naują biometrijos terminalą „3D Face Reader“, skirtą identifikuoti darbuotojus, skenuojant jų veidus. skaityti »

Elektroninės komercijos naujienos: siuntas pristatantys dronai ir auganti Kinijos galia

Elektroniniai verslai smarkiai keičia ne tik mažmeninės prekybos, bet ir logistikos sektorių. Kas ir kaip mums pristatinės mūsų internetinius pirkinius ir kas mums parduos prekes? skaityti »

Augantis kompiuterinių žaidimų įrangos pardavimas skatina inovacijas

Viename seniausių ir didžiausių žaidimams skirtų renginių pasaulyje „Electronic Entertainment Expo“ (E3) pristatyta daugybė naujų kompiuterinių žaidimų ir jiems skirtos techninės įrangos. skaityti »

„Microsoft“ pristatė klaviatūrą su įtaisytu pirštų atspaudų skeneriu

Klaviatūra panaši į pirmtakę „Surface Keyboard“, tačiau turi atskirą mygtuką su jutikliu „Fingerprint ID“, kuris geba pažinti naudotoją. skaityti »

Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras bendradarbiauja su Silicio slėnio kompanija „Lam Research Corporation“. skaityti »