Net 95 procentai Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų vyko elektroniniu būdu

Publikuota: 2012 m. spalio 8 d. pirmadienis

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės šiais metais beveik 24 proc. daugiau nei pernai viešųjų pirkimų atliko per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS).  2011 metais elektroninių pirkimų dalis sudarė beveik 64 proc. visų savivaldybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų, šiais metais  - beveik 87 proc. 

Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiais metais, kaip ir 2011 m., net 95 proc. pirkimų atliko per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. 

„Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsibrėžusi tikslą kuo daugiau viešųjų pirkimų perkelti į elektroninę erdvę. Šiandien skaičiai rodo, kad sparčiai einame teisingu keliu. Atliekant pirkimus per CVP IS ir CPO.lt sistemas, galime ne tik greičiau ir efektyviau atlikti pirkimo procedūras, bet ir pasirinkti geriausią, tai yra mažiausią kainą, taip pat užtikrinamas skaidrumas“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. 

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos taip pat efektyviai pradėjo naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO.lt) teikiama galimybe pirkti vaistus elektroniniu būdu. Šios sistemos privalumai: operatyvumas, nes konkurso laimėtojas gali būti paskelbiamas per dvi dienas ir skaidrumas - tiekėjai konkuruoja tik kaina, sveikatos priežiūros įstaigos negali nustatyti perteklinių kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos vaistų pirkimų atliko beveik už 3 mln. Lt.

Atmetus Valstybinės ligonių kasos vaistų pirkimus, bet įskaitant visas respublikines gydymo įstaigas, tai sudaro daugiau nei 1/6 visų vaistų pirkimų, atliktų per CPO.lt.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »