Ar „Wikipedia“ ir toliau gyvuos tik iš aukų?

Publikuota: 2012 m. lapkričio 19 d. pirmadienis

Mažai internete yra internautų, kurie nebūtų apsilankę ar girdėję laisvosios enciklopedijos „Wikipedia“. Ji – „švari“, „graži“ bei atnaujinama akimirksniu, tačiau reikia suprasti, kad tai kainuoja. Iškyla klausimas, ar „Wikipedia“ ir toliau gyvuos tik iš surenkamų aukų?

Nors „Wikipedia“ laisvoji enciklopedija, kuri priklauso pelno nesiekiančiai organizacijai „Wikimedia Foundation“, tiksliai neatskleidžia, kiek lėšų jai reikia per vienus metus, tačiau prieš porą metų organizacija sakė, jog jai reikia 16 milijonų JAV dolerių metams, kad galėtų save išlaikyti.

Deja, tačiau didėjant internautų skaičiui, gausėjant „Wikipedia“ skaitytojų, taip pat augant ir straipsnių skaičiui, reikia vis daugiau pastangų ne tik išlaikyti serverius, bet ir vis daugiau profesionalių redaktorių, kurie galėtų redaguoti ir reguliariai atnaujinti, sakykime, užrakintus straipsnius.

Prie „Wikipedia“ straipsnių kūrimo gali prisidėti visi norintys, tačiau žinome, kad interneto vandalų yra gana nemažai. Į pateiktą naują informaciją turi reaguoti kompetentingi redaktoriai, nes kitu atveju laisvosios enciklopedijos šaltiniu laikyti negalėtumėme, nes joje informacija nebūtų patikrinta ar paremta rimtais šaltiniais, o projektas prarastų savo prasmę.

Besibaigiant metams „Wikimedia Foundation“ ir vėl prašo vartotojų paramos: „Wikipedia“ yra ne pelno siekiantis projektas, tačiau net penktas pagal lankomumą pasaulyje. Su net 450 milijonų unikalių lankytojų per mėnesį, mes, kaip ir kiekvienas didelis portalas, turime išlaidų, kurios yra susijusios su serveriais, programine įranga, darbuotojais ir net teisininkų konsultacijomis.“, – rašoma pagrindiniame laisvosios enciklopedijos puslapyje.

„Wikimedia Foundation“ nurodo, kad penkių eurų auka yra labiausiai paplitusi, tačiau įskaičiavus įvairių organizacijų ir turtingų verslininkų įnašus, vieno aukojimo vidutinė suma pakyla net iki 30 eurų. Visgi „Wikimedia Foundation“ nenurodo, kiek pinigų jie tikisi surinkti šiais metais.

Scenarijus gali būti kaip ir kiekvienais metais: atsiras organizacijų, gerų žmonių, turtingų verslininkų, kurie suaukos nemažai pinigų ir projektas galės toliau būti nepriklausomas, be reklamos. Bet kas gi nutiktų, jei vis augantys kaštai viršytų suaukojamą sumą?

Akivaizdu, kad toks didelis projektas tiesiog staiga nedingtų iš interneto. „Wikimedia Foundation“ veikiausiai prašytų pagalbos ilgus mėnesius, kol surinktų reikiamą sumą. Kad ir kaip ten bebūtų, „Wikipedia“ tikslas yra niekada nerodyti reklaminių skydelių, tačiau jau dabar pasirodė pranešimų internete, kad vartotojus kiek erzina ilgas, geltonos spalvos blokas, kuriame prašoma aukų.

Jimmy Walesui ir komandai nelieka nieko kito, kaip tik tokiomis priemonėmis bandyti išsilaikyti. O ateitis projektui šviesi tikrai nenusimato. Minėjome, jog didėjant vartotojų bei straipsnių skaičiui, kaštai tik dar labiau auga, taigi tik ateitis parodys, į kurią pusę pasuks „Wikipedia“. Galbūt visgi reikės prašyti tam tikrų valstybių paramos, o joms nesutikus paaukoti, rodyti reklaminius skydelius. Aštrėjant ekonominei situacijai, galime sulaukti visko.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »