Internetinė prekyba plečiasi. Vis daugiau žmonių perka ne savo šalies elektroninėse parduotuvėse. Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi.

Tik kas ketvirtas lietuvis nėra pirkęs užsienio parduotuvėje

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse su intensyviai augančia elektronine komercija, didelė dalis internetu perkančių žmonių (75 proc.) bent sykį pirko ne savo šalies elektroninėje parduotuvėje. Tą atskleidęs tyrimas parodė ir tai, kad pagal šį rodiklį lietuviai smarkiai viršija bendrą Europos vidurkį (52 proc.).

„Tai, kad trys ketvirtadaliai lietuvių yra pirkę užsienio elektroninėse parduotuvėse – nestebina. Tokią situaciją lemia keli faktoriai. Pirma – Lietuva yra nedidelė šalis, tad gyventojams kartais pritrūksta prekių įvairovės; antra – mūsų perkamoji galia mažesnė, tad prekių paieška lietuvius veda už šalies ribų, trečia – tautiečiai vis labiau įgunda naudotis elektroninėmis technologijomis ir virtualūs pirkimai nebekelia baimės, be to, sėkminga pirkimo patirtis skatina tai daryti dar ir dar. Nors, žinoma, tik dalis šių pirkėjų yra nuolatiniai“, – tyrimo duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Dažniausiai užsienio elektroninėse parduotuvėse perka latviai

Ko gi lietuviai ieško užsienio elektroninėse parduotuvėse? Pirmiausiai – darbužių (29 proc.), po to – elektronikos (20 proc.), trečioje eilėje – grožio ir sveikatos priežiūros prekių (10 proc.). Kiek rečiau negu vidutinis europietis, lietuviai užsienio internetinėse parduotuvėse ieško tik avalynės (atitinkamai – 9 ir 5 proc.).

Dažniausiai užsienio elektroninėse parduotuvėse perkantys europiečiai yra mūsų kaimynai latviai (82 proc.). Lietuvius pagal šį rodiklį tai pat lenkia portugalai (81 proc.), šveicarai (79 proc.), kroatai (79 proc.) bei slovėnai (78 proc.). Mažiausiai į užsienio internetines parduotuves dairosi prancūzai, lenkai, britai ir vokiečiai.

Pirkėjai šiose valstybėse didžiumą reikalingų pasiūlymų randa savo šalyje. Priešingai negu šveicarai, kurie užsienyje perka dažnai, mat pas save pristinga tinkamų pasiūlymų.

Dažniau už šveicarus užsienio elektroninėse parduotuvėse apsiperka kuklesnę perkamąją galią turintys Centrinės ir Rytų Europos gyventojai. Tačiau jie žvalgosi ne tik didesnio asortimento, bet ir mažesnių kainų pasiūlymų. Visą tai jiems dažniausiai pasiūlo Kinijos internetinės parduotuvės.

Kinijos parduotuvės – populiariausios

61 proc. – tiek Lietuvos respondentų nurodė, kad, pirkdami ne savo šalyje, renkasi Kinijos elektronines parduotuves. Tyrimo dalyviai žymėjo po kelis variantus, tad antroje vietoje liko Jungtinė Karalystė (48 proc.), trečioje – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) (36 proc.).

Kadangi Kinija – populiariausia užsienio šalis tarp internetu perkančių lietuvių, nekeista, kad didžiausioji šios šalies interneto parduotuvė „AliExpress“ buvo viena populiariausių Lietuvoje – joje buvo pirkę 13 proc. respondentų.

„Kinijos parduotuvėse perka daug lietuvių ir, tikėtina, kad kurį laiką jų skaičius dar augs. Tačiau, kartu veikia ir priešinga tendencija – auga ne tik lietuvių perkamoji galia, bet ir jų reiklumas. Galimybė greitai ir aiškiai numatytu laiku gauti pirkinį, o taip pat jį paprastai grąžinti pardavėjui – tampa vis svarbesnė. O būtent tai yra silpnosios Kinijos elektroninių parduotuvių vietos, mat siųsti prekę atgal į Kiniją yra brangu, o iškilus bet kokiems nesklandumams išsiaiškinti bus gerokai sunkiai nei su vietine parduotuve“, – teigia G. Bilevičius.

Lietuva priklauso labiausiai Kinijos internetines parduotuves pamėgusių Europos šalių septintukui. Dažniau ten perka tik latviai (65 proc.), estai (63 proc.) ir vengrai (62 proc.). Ketvirtąją vietą užėmusi Lietuva (61 proc.) aplenkė Kroatiją (60 proc.), Čekiją (60 proc.) bei Ispaniją (49 proc.).

Kinijos internetinės parduotuvės pirmauja ir Europoje. 40 proc. užsienyje perkančių europiečių nurodė, kad dažniausiai perka šioje šalyje, antroje vietoje liko JAV (34 proc.), trečioje – Jungtinė Karalystė (33 proc.).