Ko jau ko, o netradicinių skrajojančių transporto priemonių idėjų šiame pasaulyje tikrai netrūksta. Visų nevardinsime, nes spektras – išties platus: nuo reaktyvinių vandens kuprinių iki skraidančių automobilių. Vis dėlto čekams šiame, rodos, perpildytame transporto fantastikos segmente pakako išradingumo vietos rasti ir dar vienai nišai – skrajojantiems dviračiams. Iš tiesų, kodėl gi ne?

„Flying Bike“ („Skrajojantis dviratis“) – bendra keleto Čekijos bendrovių ir entuziastų iniciatyva, kuriai iki įgyvendinimo kol kas dar labai toli. Tačiau tūkstančio mylių kelionės pradedamos paprastu žingsniu. O šios fantastinės čekų inžinerinės odisėjos tikslas – sukurti dviratį su elektriniais propeleriais, kad jo vairuotojas galėtų ne tik važiuoti, bet ir skristi (kol neišseks dviračio baterijos).

„FBike“ projektas pradėtas 2011 m. rudenį. Iš pradžių tai buvo banali idėja „išrasti“ dar vieną elektrinį dviratį. Tačiau čekų kompanijų „Technodat“, „Evektor“ ir „Duratec“ entuziastai davė valią vaizduotei ir pamėgino paieškoti kūrybingesnių dizaino sprendimų.

Įkvėpti Žiulio Verno (Jules Verne ) ir čekų rašytojo Jaroslavo Foglaro (Jaroslav Foglar – sukūrė trilogiją, kurioje pasakojama ir apie skrajojančio dviračio išradimą) istorijų, projekto nariai pradėjo kurti trimačius skrajojančio dviračio modelius. „FBike“ funkcionuos kaip įprastinis dviratis – skirtumas tik tas, jog užsimanius bus galima juo pakilti į orą – kylant ir leidžiantis vertikaliai, kaip tai daro sraigtasparniai – ir, savaime suprantama, paskraidyti.

Pirmuosiuose „FBike“ eskizuose šmėkščiojo net aštuoni prie dviračio pritvirtinti propeleriai, tačiau vėliau buvo nuspręsta vardan lengvesnio dviračio svorio paaukoti keletą iš jų. „FBike“ kūrėjų skaičiavimais, keturi 10 kW galios kompaktiški, elektriniai motorai dviem dideliems 1,3 metro skersmens propeleriams, kurių po vieną sumontuota priekyje ir gale, taip pat dar du 3,5 kW galios stabilizuojantys elektriniai motorai dviem mažesniems propeleriams, kurie montuojami iš šonų, būtų optimalus sprendimas – „FBike“ turėtų sėkmingai kilti, skristi ir tūpti.

„Teoriškai, pakelti nuo žemės 5 g svorį reikia maždaug 1 vato, - aiškina Indrichas Vitu (Jindrich Vítu). – Mes dabar iš viso turime 47 tūkst. vatų galios. Tad teoriškai išeitų, jog maksimali keliamoji tokio dviračio galia yra apie 235 kg. Mes apsibrėžėme, jog skrydžio sistemos svoris kartu su vairuotoju neturėtų viršyti 170 kg.“

Pagal dabartinius brėžinius, „FBike“ elektros energija aprūpintų 50 ampervalandžių ličio polimerų baterijos, kurios būtų įtaisytos po dviračio lengvo lydinio rėmo skersiniu. Baterijų skyriuje iš viso būtų dešimt viena ant kitos suguldytų baterijų blokų, kiekviename iš jų – po 14 elementų. Baterijų skyrius svertų kiek daugiau nei 20 kg.

Riedėdamas žemės paviršiumi, „FBike“ pasižymėtų visomis įprastinio minamo dviračio savybėmis. Važiuojant tokiu režimu, šoniniai propeleriai ir teleskopiniai stabilizatoriai būtų paversti 90 laipsnių kampu, o keturi motorai nuo baterijų skyriaus būtų atjungti. Tačiau kai dviratininkas panūs kilti aukštyn, įjungus skrydžio režimą, šoniniai propeleriai sugrįš į horizontalią poziciją. Skrydžio metu dviratininko pėdos remsis ne į pedalus, o į specialias paminas.

Išlaikyti pusiausvyrą ir skrydžio stabilumą padės dviratyje sumontuoti giroskopai ir akselerometrai, kurie kiekvieno propelerio sukimąsi reguliuos taip, kad dviratis ore skristų stabiliai. Įdomu yra tai, jog jokių mechaninių detalių skrydžio kontrolei ant dviračio montuojama nebus – skrydis bus valdomas kaip skrendant sraigtasparniu. Tikimasi, kad be nusileidimo ore „FBike“ pavyks išbūti po 3-5 minutes. Baterijų įkrovimui dviratį reikės minti 30-50 min.

„Galutinį dviračio dizainą jau suprojektavome ir netrukus ketiname pradėti skrajojančio dviračio prototipo gamybą, - planais dalijasi I. Vitu. – Paskutinis dalykas, kurį turėsime įvykdyti – pasirinkti ličio baterijų gamintoją.“