Kai Mėnulyje iš tiesų tyvuliavo Audrų vandenynas

Publikuota: 2012 m. lapkričio 12 d. pirmadienis

Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų.

Mėnulis, kaip žinome, turi dvi puses. Regimoji visada atgręžta į Žemę, nematomoji visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę).

Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos. Regimoje pusėje vyrauja lygumos, o trečdalį jos dengia plokščios, vulkaninės kilmės sritys, vadinamos mėnulio jūromis. Kitoje Mėnulio pusėje jūrų viso labo dvi. Kita pusė už regimąją aukštesnė vidutiniškai dviem kilometrais ir padengta kur kas storesne pluta. Smarkiai skiriasi ir abiejų pusių mineralinė sudėtis.

Mokslo pasaulyje apie šiuos skirtumus iškelta keletas hipotezių. Vienoje iš jų kalbama net ir apie kadaise neva egzistavusį antrąjį Žemės mėnulį, kuris bloškėsi į užpakalinę likusio mėnulio pusę. Natūralių Žemės palydovų susidūrimo idėją palaiko ir Japonijos mokslininkai.

Jie tokią poziciją grindžia duomenimis, kuriuos jiems atsiuntė orbitoje aplink Mėnulį skriejantis zondas „Kaguya“ (Selene). Tiesa, pagal japonų versiją, susidūrimas įvyko matomoje Mėnulio pusėje. Po šio susidūrimo Mėnulio veide liko didžiulė tamsi dėmė, puikiai žinoma kiekvienam, kuris yra matęs Mėnulį. Toji dėmė – didžiausia Mėnulyje jūra: Audrų vandenynas. Jos skersmuo – apie 3 tūkst. km.

Kol kas Audrų vandenyno atsiradimas tebėra mįslė: daugelis specialistų yra linkę palaikyti „smūgines“ hipotezes, nors aiškių topografinių tokio įvykio požymių nėra. Galbūt taip yra dėl itin garbaus šio įvykio amžiaus – jis gali būti įvykęs prieš maždaug 4 mlrd. metų. Japonų mokslininkai nusprendė išanalizuoti skirtingų Mėnulio sričių mineralinę sudėtį. Remdamiesi tyrimo rezultatais, japonai priėjo išvadą, kad mėnulių susidūrimo, pasibaigusio galingu branduolio išsilydymu, versija yra išties gana tikėtina.

Mokslininkų skaičiavimu, kolosalios galios smūgiai, suformavę Audrų vandenyną ir kitas jūras, niekada negalėjo visiškai sunaikinti regimosios pusės Mėnulio plutos. Ilgą laiką pluta buvo padengta ištisomis skystos magmos jūromis. Tam tikra prasme pluta susiformavo iš naujo tik gerokai vėliau – kai atvėso lava. Šie įvykiai, anot mokslininkų, galėtų paaiškinti tokius ryškius abiejų Mėnulio pusių skirtumus.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Šiuolaikiniai vaikai pinigus taupys skaitmeninėse taupyklėse

Kiekvienas vaikystėje esame turėjęs monetų taupyklę. Kaip vaikai taupys pinigus, jei kažkada pasaulyje nebebus grynųjų? skaityti »

Skeptiškiems tėveliams: 5 faktai apie vaizdo žaidimų naudą

Tyrimai atskleidė, kad saikingos pramogos su vaizdo žaidimais gali teikti naudą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. skaityti »

NATO suvažiavimą saugos ereliai

Gegužės 25 d. Briuselyje vyks NATO renginys, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Į susitikimą suvažiuos valdžios atstovai iš 29 šalių. skaityti »

Dubajaus gatvėse patruliuoja robotas–policininkas

Į darbą priimtas pirmasis robotas–policininkas. Jis prisijungė prie policininkų būrio Arabų Emyratuose, Dubajuje. skaityti »

Kodėl lietuviai mėgsta atsiskaityti tik gavę prekes?

Mokėjimas už prekes jų pristatymo metu – vienas populiariausių būdų atsiskaityti už internetinius pirkinius Lietuvoje. skaityti »

Kad palinkus prie išmaniųjų kupra neužaugtų...

JAV vykdytas tyrimas parodė, kad nuolatinis žiūrėjimas į išmanųjį telefoną žemyn prilygsta maždaug 27 kilogramų svoriui, pakabintam ant kaklo, o tai pastarajam nėra naudinga. skaityti »

Nauja mobilioji programėlė – unikalus emocinės pagalbos sau būdas

Kiekvienas programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą. skaityti »

Kvadratinės Latvijos kolekcinės monetos tiražas išgraibstytas akimirksniu

Gegužės pradžioje Latvijos centrinis bankas pradėjo prekiauti nauja kolekcine moneta, skirta Latgalos kongreso šimtmečiui. skaityti »

Išleista Eurovizijos konkursui skirta moneta

Nacionalinis Ukrainos bankas gegužės 11 d. pradės prekiauti kolekcine moneta, skirta „Eurovizijos 2017“ konkursui. skaityti »

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Intelektas – nėra būtinas genijaus požymis, svarbus žmogaus kūrybiškumas ir atkaklumas. skaityti »