Saulės žybsnių prognozės: keista žybsnių įtaka radioaktyviosioms medžiagoms Žemėje

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 17 d. penktadienis

Neprognozuojamas mūsų šviesulio Saulės gebėjimas išsviesti į kosminę erdvę (neretai – Žemės link) pliūpsnį gyvybei pragaištingų energingųjų dalelių astronomams tebėra mįslė. Tačiau panašu, kad tai tęsis nebeilgai. Kad Saulė kažkokiu dar nežinomu būdu sąveikauja su radioaktyviosiomis Žemės dalelėmis, rodo naujo tyrimo rezultatai. Maža to, toji sąveika gali būti potencialus Saulės žybsnių prognostikos įrankis: galbūt toks efektyvus, kad kritiniais atvejais palydovų, telekomunikacinės infrastruktūros ir net orbitoje dirbančių astronautų apsaugai pavyktų išlošti apčiuopiamų laiko išteklių.

Viskas prasidėjo dar 2006 m., kai Purdiu, Stenfordo ir kitų universitetų fizikai pastebėjo kažką, kas prasilenkė su fizikos teorijomis: radioaktyviųjų elementų skilimo periodai keičiasi. Pastebėjimas prieštaravo seniai priimtai fizikos teorijai, kad toks skilimo periodas yra pastovus ir nekinta. Kad ir kaip būtų, tyrėjai atkreipė dėmesį, jog radioaktyvaus skilimo procesai pailgėja žiemos metu, o sutrumpėja vasaromis. Kai mokslininkai pradėjo ieškoti šio fenomeno paaiškinimo, paaiškėjo, kad jis susijęs su Saulės žybsniais.

Purdiu universiteto fizikas Efraimas Fišbachas (Ephraim Fischbach) patvirtino, kad taip iš tiesų vyksta. Radioaktyvaus skilimo trukmės pokyčių tyrėjas pastebėjo analizuodamas mangano izotopo radioaktyvumą ir tą pokytį susiejo su prieš tai naktį įvykusiu Saulės žybsniu. Vadinasi, tai reikštų, kad Saulė išsviedė kažką, kas pasiekė Žemę, kliudė mangano-54 izotopą ir pakeitė jo radioaktyvaus skilimo (šio proceso metu jis skyla į chromą-54) periodą.

Panašiai nutiko ir izotopui, pavadinimu chloras-36, tik per kitą eksperimentą kitoje laboratorijoje. Neįprasti radioaktyvaus skilimo pokyčiai nuo 2006 m. tyrimų laboratorijose užfiksuoti 10 kartų. Visi jie stebėti vykstant Saulės žybsniams.

„Tokiu būdu mes esame ne sykį pastebėję išankstinių ženklų, įspėjančių, kad netrukus įvyks Saulės žybsnis, – pranešime spaudai tvirtina E. Fišbachas. – Manome, kad tai gali turėti prognostinės reikšmės.“

Ar tai reiškia, kad būsimasis Saulės žybsnių prognostikos detektorius įspėtų ne tik TKS astronautus, bet ir į Marsą keliaujančius kolonistus, taip pat likusiuosius Žemėje: kad būtų galima išjungti jėgaines, komunikacijos infrastruktūrą ir pan.? Galbūt.

Galimas soliarinis sensorius būtų sudarytas iš gabalėlio mangano-54 ir gama spinduliuotės detekroriaus, kuris galėtų fiksuoti mangano skilimo procesus. Jei jie pasikeistų, tai būtų įspėjimas apie gresiantį Saulės žybsnį ir galimą geomagnetinę audrą.

Prasta žinia ta, kad niekas dar negali paaiškinti, kodėl tai vyksta. Tai gali sietis su jonizuotųjų dalelių ir neutrinų sąveika. Tiesa, pastarieji yra labai silpni, neturi krūvio ir nepaprastai vangiai reaguoja su įprastine medžiaga.

„Kol kas toks radioaktyviųjų medžiagų elgesys Saulės žybsnių metu mokslui yra neįminta mįslė, – neslepia E. Fišbacho kolega iš Purdiu universiteto, branduolinių procesų inžinierius Džeris Dženkinsas (Jere Jenkins). – Mes tvirtiname, kad kažkas, kas nesąveikauja su medžiaga, sugeba keisti kažką, kas negali būti keičiama. Skamba paradoksaliai. Gali būti, kad radioaktyvaus skilimo procesus veikia neutrinai arba kažkokia mums dar nežinoma dalelė.“

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »