DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. Panašu, jog principas – geriau kukliau, bet užtikrintai – tapo pagrindiniu jaunų įmonių devizu.
Tokias tendencijas parodė DNB banko užsakymu ketvirtus metus paeiliui atliekamas „Jauno verslo barometras“ tyrimas, kuriame apklausiamos 12-24 mėnesius rinkoje veikiančios Lietuvos įmonės. Rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ atliktame tyrime šiemet dalyvavo 300 jaunų įmonių.
„Šiuo metu rinkoje yra daug neapibrėžtumo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir verslas į tai reaguoja. Efektyvumas ir pelningumo išlaikymas yra svarbiau už visuomet su rizika susijusią plėtrą. Šios tendencijos rodo, kad net ir jaunas verslas išmoko objektyviai įvertinti ekonominius bei politinius veiksnius ir stengiasi elgtis racionaliai. Kita vertus, šiuo metu labai pigu skolintis, gerokai sumažėjusios sąnaudos energijai, daugėja efektyvių elektroninių sprendimų, o internetinė prekyba leidžia kur kas lengviau pasiekti globalias rinkas. Verslo aplinkoje visuomet yra tiek teigiamų, tiek neigiamų rodiklių, todėl, paklaustas, kada geriausia pradėti verslą, visuomet sakau: „šiandien“, – įsitikinęs DNB banko smulkių verslo klientų departamento vadovas Andrius Ivašauskas.
Tikslas – pelningai dirbti jau po metų
Visi šių metų jaunų įmonių rodikliai rodo vieną aiškų verslininkų tikslą – jau antraisiais veiklos metais dirbti pelningai. Panašu, jog jų verslo modelis pasiteisino – šiemet fiksuotas didžiausias procentas pelningai dirbusių įmonių per ketverius metus. Apklausa parodė, kad pelningai dirba dvi iš trijų jaunų įmonių. Palyginti su pernai, šiemet sumažėjo nuostolingai dirbančių įmonių dalis, tokių šiais metais buvo vos 6 proc. Panašu, jog dalis iš nuostolio išlipusių įmonių pradėjo bent save išlaikyti, o dalis galbūt net pradėjo veikti pelningai.
Per ketverius metus matyti aiški kolektyvų mažėjimo tendencija – daugiausia įmonių, kurių kolektyvą sudaro 1-2 žmonės, o tų, kuriose dirba 3-5 darbuotojai skaičius sumenko iki trečdalio.
Didelė apyvarta taip pat nebėra jaunų įmonių prioritetu. Jei 2013 m. buvo daugiau įmonių, kurių apyvarta siekė 61 tūkst. eurų ir daugiau, tai šiais metais daugiausia jaunų verslininkų tenkinasi apyvarta, kuri neviršija 15 tūkst. eurų.
„Trys iš keturių jaunų įmonių pajėgas pirmiausia telkia į vidaus rinkos paklausos patenkinimą. Nežymiai išaugo įmonių, kurios vienodą svarbą teikia vidaus ir užsienio rinkai, dalis, tačiau pokytis statistiškai nereikšmingas. Galvoti apie naujas rinkas verslininkus stabdo neapibrėžtumas pasaulyje. Pirmiausia, stagnuojantis pasaulinių rinkų augimas, nežinia dėl Europos Sąjungos likimo, nežinia dėl ateities po rinkimų Amerikoje ir galiausiai nežinia dėl tolimesnių santykių su Rusija“, – pastebi A. Ivašauskas.
Naujų produktų neplanuoja
Apie savo ateities planus jaunos įmonės kalba kaip niekad kukliai. Gerokai sumažėjo įmonių, kurios planuoja pardavimų plėtrą ir išaugo konservatyvius lūkesčius puoselėjančių verslininkų dalis. Jei 2013 m. savo pardavimo apimčių augimą planavo 56 proc. įmonių, šiemet tokių tik kiek daugiau nei trečdalis.
„Susitelkimas į žemiškesnius tikslus yra pateisinamas, nepaisant fakto, kad ilgesniu laikotarpiu tokia strategija gali tapti verslo stagnacijos priežastimi – rizika visgi yra neatskiriama norinčios augti įmonės dalis“, – sako DNB banko smulkių verslo klientų departamento vadovas Andrius Ivašauskas.
Įmonės, kurios tikisi augimo laikosi kuklių prognozių – 6 iš dešimties verslininkų teigia, kad pardavimo apimtys neturėtų augti daugiau nei 25 proc. Planuojantys savo verslo plėtrą ar bent stabilias veiklos apimtis, kaip dažniausią būdą nurodė turimo produkto ar paslaugos pardavimų didinimą esamoje rinkoje. Per ketverius metus beveik perpus sumažėjo galvojančių apie naujų produktų ar paslaugų įvedimą, tokių teliko vos 29 proc.
Ko tikėtis?
Lėtas ekonomikos augimas, nepalanki situacija eksporto rinkoje, mažėjanti vartotojų bazė, augantis spaudimas dėl darbo užmokesčio kėlimo 5-10 proc. bei nežinia dėl naujo Seimo sprendimų – visi šie veiksniai turi akivaizdžios įtakos verslo plėtrai.
Vidaus vartojimas šiandien yra pagrindinis šalies ūkį į priekį stumiantis variklis. Anot ekonomistų, šis vartojimas ir toliau bus svarbus ūkio plėtros veiksnys. Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad darbo pajamos toliau augs, o tai skatins namų ūkių vartojimą. Tarp verslui palankių rodiklių – lėtas, bet teigiamas ekonomikos augimas, stabilus vartotojų lūkesčio rodiklis bei augantis gyventojų skolinimasis.
„Kada galima tikėtis optimistiškesnių prognozių, nuspėti sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje ir ES vyrauja daug neapibrėžtumo ir iššūkių – tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tačiau tikėtina, kad per artimiausius 6 mėnesius viskas įgaus aiškesnę formą ir turinį. Žinoma, jei esami rizikos veiksniai netaps dar dramatiškesnių pokyčių generatoriais“, – prognozuoja DNB banko smulkių verslo klientų departamento vadovas.
Šiuo metu pradedantys savo verslą, pasak A. Ivašausko, pirmiausia turėtų atlikti namų darbus ir objektyviai įvertinti visas grėsmes ir rizikas bei turėti aiškų planą, kaip jas valdyti ar elgtis joms atsiradus. Šiandien, kai ekonomikoje yra daug neapibrėžtumo dėl ateities, taip pat svarbu turėti pakankamus finansinius resursus verslo plėtojimui bei atsargų tuo atvejų, jei ne viskas vyktų pagal planą.