Dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos

Publikuota: 2015 m. gruodžio 28 d. pirmadienis

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa.

Kaip parodė tyrimas, dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose svarbu net 70 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų, Latvijoje – 69 proc., o Estijoje – 65 proc. respondentų.

Analizuojant turtingiausių Baltijos šalių gyventojų įpročius aukojant labdarai, pastebėta, kad svarbiausia labdaros forma turtingiausi gyventojai visose trijose Baltijos šalyse laiko finansinę paramą – iš viso taip manančių yra 44 procentai. Kitos labdaros formos – aukojamos prekės ir dalijimasis sukaupta asmenine patirtimi, žiniomis – svarbiausios pasirodė atitinkamai 22 proc. ir 19 proc. turtingiausių respondentų Baltijos šalyse.

„Vertindami turtingiausių Baltijos šalių gyventojų dalyvavimą labdaros iniciatyvose, pastebime, kad, palyginti su visais apklaustaisiais, pasiturintys gyventojai pirmiausia linkę aukoti pinigus. Kita vertus, turtingiausi lietuviai išsiskiria tuo, kad pinigai, kaip auka, jiems atrodo mažiau svarbi, palyginti su kaimynų nuomone. Pavyzdžiui, 43 proc. turtingiausių Estijos gyventojų pirmiausia būtų linkę aukoti pinigus, Latvijoje taip manančių yra 41 proc., o Lietuvoje – 38 procentai“, – pastebi Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalyse stiprėja tendencijos, pastebimos ir tarp pasaulio turtingųjų – net penktadalis turtingiausių Baltijos šalių gyventojų būtų linkę paaukoti dalį savo palikimo ar sukaupto turto. Tiesa, šiuo klausimu lietuviai yra nuosaikesni (14 proc. respondentų) negu kaimynai latviai (23 proc.) ar estai (19 proc.).

„Šventinis laikotarpis ypatingas tuo, kad dar daugiau žmonių nori dalyvauti įvairiuose labdaros projektuose. Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojams svarbi labdaros forma ir toliau yra dalijimasis sukaupta patirtimi ar asmeninėmis žiniomis. Beveik penktadalis visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų svarbią reikšmę teikia dalijimuisi sukauptomis asmeninėmis žinioms, dalyvavimui mentorystės programose. Lietuvoje šis labdaros būdas yra antras pagal dažnumą, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje po finansinės paramos populiaresnis yra daiktų ar rūbų aukojimas“, – sako A. Survilienė.

Kalbant apie visų pajamų grupių apklaustus Baltijos šalių gyventojus, kaip svarbiausią labdaros priemonę jie nurodo aukojamas įvairias būtiniausias prekes ir drabužius – iš viso taip manančių 64 procentai.

Iš tyrime dalyvavusių visų pajamų grupių Baltijos šalių gyventojų daugiausia aukotų labdarai Latvijos gyventojų – 42 proc. respondentų šioje šalyje teikia ypatingą reikšmę labdaros iniciatyvoms ir dalyvavimui jose. Lietuvoje aukoti labdarai yra itin svarbu 38 proc. apklaustų šalies gyventojų, o Estijoje – 25 procentams.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »