Europos Centrinio Banko kilnojamąją Euro parodą papildė eurų monetos su Vyčiu

Publikuota: 2014 m. spalio 24 d. penktadienis

Spalio 23 d.,Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, duris atvėrė Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko organizuota Euro paroda. Ši paroda yra euro įvedimui Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. skirtos euro informacinės kampanijos dalis.

Per Europą keliaujanti parodanuolat atnaujinama – joje demonstruojamos euro zonos šalių monetos, kurių viena pusė – nacionalinė, ir valiutos, buvusios iki euro įvedimo. Valdovų rūmų muziejuje atidarytą parodą pirmą kartą papildė lietuviškos eurų monetos su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu bei litų banknotai ir monetos.

„Prieš ateidamas čia susitikti su Jumis dar kartą pasitikrinau Lietuvos banko darbo kalendorių. Ir galiu užtikrinti – euro įvedimui esame beveik pasirengę. Didžioji dalis lietuviškų eurų monetų su mums visiems brangiu Vyčio ženklu jau nukaldintos ir banko saugyklose laukia savo kelionės į gyvenimą. Eurų banknotai taip pat atkeliauja“, – atidarymo metu sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Parodos atidarymu oficialiai pradėta ECB ir Lietuvos banko organizuojama euro informacinė kampanija Lietuvoje. Buvo pristatyti jai skirti du vaizdo klipai apie mūsų piniginėse netrukus atsirasiančius eurų banknotus „Euras atvyksta į Lietuvą. Kelionė“ ir „Euras atvyksta į Lietuvą. Pažink naujuosius pinigus“.

Filmukus šalies gyventojai matys televizorių ekranuose gruodžio ir sausio mėnesiais, o prekybos centrų, bankų ir kitų prekių bei paslaugų teikėjų ekranuose visoje Lietuvoje – jau nuo šio mėnesio pabaigos. Bus platinami ECB leidiniai apie eurą. Gruodžio mėn. į visas pašto dėžutes bus pristatyta 1,3 mln. informacinių paketų apie eurų banknotus: specialus ECB leidinys bei euro ir lito kurso kortelės.

„Viena esminių žinių, kurią norime pasiųsti per šią informacinę kampaniją, yra parodyti, kad euras kaip valiuta suartina 338 mln. žmonių euro zonoje, kurioje visi naudojasi tokiais pačiais banknotais ir monetomis“, – per atidarymą teigė ECB Banknotų direktorato vadovas Tonas Rosas (Ton Roos).

Šį rugsėjį paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, viena iš esminių informacijos sričių, kurios Lietuvos gyventojai pageidauja rengiantis euro įvedimui, yra eurų banknotų ir monetų išvaizda (tai nurodė 36 proc. apklaustųjų).

Valdovų rūmų muziejuje atidarytoje parodoje lankytojai įgis daugiau žinių apie eurų istoriją, banknotų dizainą, gamybą, apsaugos priemones, susidėvėjusių pinigų naikinimą ir išmoks atskirti tikrą banknotą nuo padirbto. Pristatomi naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, 5 ir 10 eurų banknotai. Čia taip pat bus galima susipažinti su visų euro zonos šalių monetomis, kurios galios ir Lietuvoje.

„Šių rūmų tyrimų rezultatais ir archeologiniais radiniais patvirtinamas istorijos ratas apsisuko, ir šiandien po nacionalinių pinigų funkcionavimo šimtmečių besivienijanti Europa grįžta prie vienos valiutos. Euras tarsi keičia šiame Europos regione aptinkamas Senovės Romos imperijos monetas arba vėliau vyravusius Prahos grašius“, – pažymėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

 ECB ir Lietuvos bankas organizavo parodą bendradarbiaudami su Valdovų rūmų muziejumi.Parodoje numatyta daug renginių: susitikimai su Lietuvos banko valdybos nariais, vyks filmų peržiūros ir paskaitos, tris sekmadienius vyks Šeimos dienos, vaikų ir jų tėvelių lauks koncertas, įvairios dirbtuvėlės.

Paroda veiks iki 2015 m. sausio 5 d. Įėjimas nemokamas.

Euro paroda nuo 2008 m. jau apkeliavo 15 dvylikos Europos šalių miestų, tarp jų – Estijos ir Latvijos. Ją jau aplankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »