Pagal pensijų sistemos tvarumą Lietuva užima 18 vietą pasaulyje

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 29 d. penktadienis

Tarp penkiasdešimties išsivysčiusios ekonomikos šalių Lietuva užima 18 vietą pagal pensijų sistemos tvarumą. Tai paskelbė tarptautinė finansinių paslaugų bendrovė „Allianz“, tradiciškai apskaičiuojanti pensijų sistemos tvarumo indeksą , kuris rodo įvairių šalių pensijų sistemų tvarumą sparčiai senstant visuomenei. Pirmame šio sąrašo trejetuke išsirikiavo Australija, Švedija ir Naujoji Zelandija. Latvija pagal pensijų sistemos tvarumą užima 9-ą, Estija – 11-ą vietą. SEB banko ekspertų teigimu, aukštą Baltijos šalių poziciją lemia čia veikianti daugiapakopė pensijų kaupimo sistema.

Pasak UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus Virgilijus Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių. „Lietuvoje dirbantieji turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos pensijų fonduose. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems pirmą kartą įsidarbinusiems asmenims. Be to, šios dvi šalys praėjus sunkmečiui kompensavo tuo laikotarpiu sumažintas pensijų fondams pervedamas įmokas, o Lietuvoje tai buvo padaryta tik iš dalies. Tyrimo duomenimis, nuo 2007 iki 2012 metų Lietuvos valstybės skola išaugo daugiau negu dvigubai – nuo 20 iki daugiau negu 40 proc. bendrojo vidaus produkto vertės – ir buvo didžiausia iš Baltijos šalių,“ – sako UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Visgi, palyginti su 2011 metais, kada buvo paskelbtas ankstesnis pensijų tvarumo indeksas, Lietuva pakilo keturiomis pozicijomis, Latvija ir Estija – dviem pozicijomis aukščiau.

Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį pensijų sistemos visame pasaulyje sparčiai kito. Per šį laikotarpį beveik visos Vakarų Europos šalys ilgindamos pensinį amžių, keisdamos pensijų apskaičiavimą, didindamos socialinio draudimo mokėtojų skaičių ar peržiūrėdamos įvairias išmokų rūšis, mažino socialinio draudimo išlaidas pensijoms. Daugelyje šalių vadinamąją „pay-as-you-go“ socialinio aprūpinimo sistemą, kai dirbantieji moka įmokas, o išmokas gauna dabartiniai pensininkai, papildė pensijų fondai, kuriuose asmuo individualiai kaupia savo senatvei.

Tvariausią pensijų sistemą turinti Australija pirmąją „Allianz“ apskaičiuoto indekso vietą užėmė dėl taupios pirmos pensijų pakopos dalies ir išsivysčiusios, dideles išmokas užtikrinančios antros pakopos pensijų sistemos dalies. Toliau dešimtuką pildo Švedija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Nyderlandai, Danija, Šveicarija, JAV, Latvija ir Jungtinė Karalystė. 

Tarp šalių, esančių sąrašo viduryje, yra šalys, turinčios ir jauną, ir seną visuomenę. Pirmosios pasižymi tik nedidelę visuomenės dalį apimančiomis pensijų sistemomis, kurias reiks tobulinti visuomenei žaibiškai senstant. Senų visuomenių šalys turi gerai išvystytas pensijų sistemas, tačiau ateityje jos turės imtis naujų priemonių, padėsiančių užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.

Taikant pensijų sistemos tvarumo indeksą, nustatyta, kad mažiausiai tvarios pensijų sistemos yra Tailando, Brazilijos ir Japonijos. Tailande pensinis amžius itin mažas, socialinis draudimas apima nedidelę dalį visuomenės, visuomenė sparčiai senėja. Brazilijos visuomenė taip pat labai greitai sensta, o turimi finansiniai ištekliai nėra pakankami, kad būtų mokamos didelės pensijos. Tuo tarpu Japonijos visuomenė itin sena, o didelės valstybės skolos stumia valstybę į pensijų reformos būtinybę.

„Allianz“ pensijų sistemos tvarumo indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į dabartinę šalies padėtį, anksčiau įvykusių pokyčių rezultatus ir į reikiamų pokyčių prognozes.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »