Po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Publikuota: 2015 m. vasario 26 d. ketvirtadienis

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginus su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50–59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60–99 metų gyventojų – nuo 55 iki 60 proc.  

Euro įvedimą vertinantys palankiai gyventojai tarp pagrindinių tokio vertinimo priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai – nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.    

Sausio pabaigoje–vasario pradžioje gyventojų informuotumas apie euro įvedimą tebebuvo aukštas – labai gerai arba pakankamai informuoti jautėsi 92 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, nemenkai pagerėjo gyventojų žinios apie eurų banknotų saugumą. Gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną banknotų apsaugos požymį, padaugėjo 22 procentiniais punktais – iki 84 proc. Tarp dažniausiai nurodytų apsaugos požymių – vandens ženklas, šiugždantis popierius, grublėtas banknoto paviršius, holograma.

Po euro įvedimo padaugėjo gyventojų, kurie su bendrąja valiuta sieja atlyginimų ir socialinių išmokų didėjimo lūkesčius. Per kiek daugiau nei mėnesį manančių, kad įvedus eurą atlyginimai didės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 36 proc.), teigiančių priešingai sumažėjo iki 9 proc. Daugiau nei kas ketvirtas respondentas su euro įvedimu sieja socialinių išmokų padidėjimą, kas dešimtas – sumažėjimą.

Dauguma (97 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo, kad litai į eurus keičiami nemokamai. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žinantys 95 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas atliktas 2015 m. sausio 19–vasario 10 d. Apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų amžiaus. Išsamesnius tyrimo rezultatus rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »