SEB: Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina 4 iš 10 balų

Publikuota: 2016 m. spalio 28 d. penktadienis

SEB banko atlikto Baltijos šalių gyventojų finansinio saugumo tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį pagal dešimties balų sistemą vertina 4,4 balo. Iš Baltijos šalių gyventojų labiausiai savo finansine padėtimi patenkinti estai, mažiausiai – latviai.

Nustatant, kiek yra patenkinti savo finansine padėtimi, Baltijos šalių gyventojai buvo paprašyti bendrai įvertinti savo turimą turtą, skolas, santaupas ir pajamas. 38 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad yra  nepatenkinti dabartine finansine padėtimi. Taip nurodė 41 proc. apklausos dalyvių Latvijoje ir 27 proc. Estijoje. Nurodžiusių, kad yra šiek tiek arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, Lietuvoje yra 20 procentų. Tai truputį mažiau negu Latvijoje (24 proc.) ir perpus mažiau negu Estijoje (46 procentai).

Apklausos atsakymų rezultatus perskaičiavus pagal dešimtbalę skalę (pagal kurią skiriama 0 balų, jei gyventojas labai nepatenkintas, o 10 balų, jei labai patenkintas), gauta, kad Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai 4,4, latviai 4,3, o estai – 5,4 balo.

Dažniau nepatenkinti gaunantys mažas pajamas, įgiję žemesnį išsilavinimą ir vyresni

„Lietuvoje gyventojų finansinės padėties vertinimas labiausiai skiriasi ir priklauso nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, išsilavinimo, amžiaus ir gyvenamosios vietovės. Suprantama, kad, didėjant pajamoms, mažėja nepatenkintų gyventojų dalis. Tarp tokio pat dydžio pajamų gavėjų mažiau nepatenkinti tie, kas yra įgiję aukštesnį išsilavinimą, yra jaunesni“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Anot jos, mažesnis nepasitenkinimas dabartine padėtimi susijęs su didesne galimybe rinktis ir pačiam keisti savo finansinę padėtį, kas labiau būdinga jaunesniems, įgijusiems aukštesnį išsilavinimą žmonėms. „Daugiau nepatenkintų yra tarp pensininkų, bedarbių, mažiau – tarp studentų, vadovų ar verslo savininkų“, – sako ji.

Geriausiai savo finansinę padėtį vertina Kauno apskrities gyventojai

Vertinant pasitenkinimo finansine padėtimi rodiklius įvairiuose šalies regionuose, matyti, kad labiausiai patenkinti savo finansine padėtimi yra Kauno apskrities gyventojai. Jų pasitenkinimo savo finansine padėtimi balas – 4,6. Mažiausiai patenkinti Vakarų Lietuvos (Klaipėdos ir Tauragės apskričių) gyventojai, savo finansinę padėtį vertinantys 4,2 balo. Panašus ir Vilniaus apskrities gyventojų vertinimas. Nors sostinėje, kur mokamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis, patenkintų savo finansine padėtimi ne mažiau negu kituose regionuose (21 proc.), tačiau gerokai daugiau ir nepatenkintų (42 proc.).

„Skirtingas įvairių regionų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad svarbu ne tik tai, kaip pats gyveni, bet ir tai, kaip gyvena aplinkiniai. Tuose regionuose, kur gyventojai geriau vertina savo finansinę padėtį, jų pajamos yra vienodesnės, o regionuose, kur gyventojai savo finansinę padėti vertina prasčiau, egzistuoja didesni pajamų skirtumai“, – sako J. Varanauskienė.

Apie apklausą

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2016 metų gegužės mėnesį. Iš viso apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, ne jaunesni negu 18 metų, iš 126 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »