Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2014 m. ketvirtį realusis BVP padidėjo 3,0 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Taigi ūkis riedėjo kaip riedėjęs ir išlaikė daugmaž panašios spartos augimo tempą nuo 2012 m. pradžios. Lemiamomis kliūtimis ekonomikai kol kas netapo nei Rusijos ar kitų prekybos partnerių patiriami ūkio sunkumai, nei su atskiromis problemomis (pavyzdžiui, kritusiomis naftos perdirbimo maržomis Europoje arba aukštomis gamtinių dujų kainomis) susiduriančios stambios įmonės, nei besiniaukstančios vartotojų nuotaikos.

Nors ir tenka konstatuoti, kad eksportas prarado ūkio variklio vaidmenį, užsienio prekybos padėtis antrąjį 2014 m. ketvirtį, palyginti su metų pradžia, šiek tiek pagerėjo. Balandį–gegužę, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 1,9 proc., o importas – 2,8 proc. Jeigu ne naftos perdirbimo gamyklos sunkumai, užsienio prekybos augimas būtų buvęs dar gyvesnis. Tiesa, kaip galima spręsti iš pramonės produkcijos ir transporto sektoriaus augimo, antrąjį ketvirtį ir „Orlen Lietuvos“ veikla buvo aktyvesnė negu metų pradžioje. Kita vertus, šios gamyklos įtaka šalies BVP gana kukli, nors atskiram regionui ji didžiulė.

Pagrindiniu ūkio amortizatoriumi antrąjį 2014 m. ketvirtį buvo investicijų ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas. Statistikų vertinimais, minėtu laikotarpiu smarkiausiai ūgtelėjo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Šiemet nekilnojamojo turto rinka galiausiai išjudėjo iš sąstingio taško, kuriame buvo įstrigusi kone penkerius metus. Postūmį suteikė ne tik gyventojų lūkesčiai, kad įvairūs nekilnojamojo turto objektai brangs (dėl euro įvedimo, leidimo parduoti žemę užsieniečiams ar tiesiog dėl įsitikinimo, kad „butai brangs“), bet ir gerėjanti namų ūkių bei įmonių finansinė padėtis. Šie veiksniai įpūtė daugiau gyvybės pastaraisiais metais infrastruktūros projektais plėtrą maitinusiam statybos sektoriui. Kita vertus, nekilnojamojo turto rinkos, statybų ir investicijų atsigavimas tebėra palyginti nuosaikus ir toli gražu neprilygsta prieš krizę buvusiam veiklos mastui.

Terpė vartojimo plėtrai šiuo metu yra palanki. Auga realus darbo užmokestis ir perlaidų iš užsienio suma, infliacija yra itin žema, daugiau laisvų pinigų gyventojams rudenį ir žiemą paliks pigsianti šilumos energija, maždaug už pusmečio bus keliama MMA. Dalį vartotojų daugiau pirkti skatina ir būsimas euro įvedimas, nerimaujant, kad kainos po to didės. Bene vienintelis šešėlis, krentantis ant vartojimo perspektyvų, yra kai kurių gyventojų noras taupyti juodai dienai, baiminantis euro įvedimo pasekmių ar geopolitinių konfliktų gilėjimo. Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės ir didmeninės prekybos pridėtinė vertė antrąjį 2014 m. ketvirtį taip pat turėjo teigiamos įtakos BVP augimui.

Vis dėlto artimoje ateityje tikrai ne viskas eisis kaip sviestu patepta. Susirūpinimą kelia kai kurių svarbių eksporto rinkų visų pirma, Rusijos ir kitų Rytų valstybių, padėtis. Tikėtina, kad antroje metų pusėje eksportas į Rusiją nukentės labiau negu metų pradžioje dėl silpnos šios šalies ekonomikos ir pradėjus galioti griežtesnėms Vakarų sankcijoms, net jei tarptautiniai konfliktai toliau neaštrėtų. Įmonės, dirbančios su Rusija, dažnai sakosi jau parengę planą B, kuriam, žinoma, pasitarnautų ir prognozuojamas Vakarų Europos bei kai kurių Skandinavijos šalių ekonomikos augimas. „Orlen Lietuvos“ veikla antrąjį ketvirtį taip pat, ko gero, pagyvėjo tik laikinai. Optimizmo neteikia aukštas struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, galintis tapti vienu iš ūkio plėtrą ribojančių veiksnių. Teigiama euro įvedimo įtaka ekonomikai labiau pasireikš vidutiniu laikotarpiu, o artimiausiu metu įmonės kaip tik patirs papildomų išlaidų, ypač finansų ir prekybos sektoriuose.

Kaip bebūtų, jei Rusijos ir Ukrainos krizė staiga negilės, vartojimo ir investicijų augimas bei eksporto perorientavimo galimybės leidžia tikėtis nuosaikaus BVP kilimo ir artimiausiais metais.