Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems.

Nuo kitų metų sausio pirmosios visi, tiek stambūs, tiek ir smulkūs prekybininkai, grąžą pirkėjams turės atiduoti eurais. Tuo patenkinti ne visi – regionuose, atokesnėse kaimo vietovėse dirbantys prekeiviai baiminasi dėl to, kad ne visą laiką turės kasoje pakankamai pinigų: Lietuvos bankas yra paskaičiavęs, kad grynųjų pinigų poreikis palyginti su dabartiniu išaugs 3-5 kartus.

Kaip verslininkų atstovai, pasigendame informacijos ir aiškesnio plano, kaip smulkieji, kaimo prekybininkai bus aprūpinami eurais, kad visą laiką jų turėtų kasoje. Akivaizdu, kad komerciniai bankai tokiu savotišku smulkiųjų prekybininkų „kreditavimu“ užsiimti nesiruošia, o savivaldybės gūžčioja pečiais. Drįsčiau teigti, kad jei situacija nesikeis, smulkieji prekybininkai neišvengiamai bus verčiami tapti laikinosiomis pinigų keityklomis. Dėl  to jie patirs nuostolių ir, ko gero, ne savo noru turės pažeidinėti teisės normas.

Svarbu pažymėti – nekalbame didesnius ir mažesnius prekybos tinklus, kurie turi pakankamą apyvartą ir su tokiomis problemomis nesusidurs. Tuo tarpu mažieji prekybininkai, itin svarbūs regionų gyvavimui ir plėtrai, stipriai nukentės.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija teigia, kad pusei metų vienam smulkiam verslininkui reikėtų suteikti iki 10 tūkst. litų beprocentė paskolą. Mes siūlome, šiek tiek paprastesnį sprendimą – kurį laiką po euro įvedimo tam tikroms prekybininkų grupėms leisti grąžą atiduoti litais. Euro įvedimo tai tikrai nesutrikdys, tačiau ženkliai palengvins verslininkų dalią, sumažins papildomas jiems kylančias problemas bei nepasitenkinimą naujos valiutos įvedimu.