Televizorių ir toliau žiūri absoliuti dauguma mūsų šalies gyventojų – tai darantys prisipažino 95 proc. lietuvių. Be to, auga daugiau nei vieną televizorių turinčių namų ūkių Lietuvoje skaičius. Taip pat gyventojai vis daugiau išnaudoja galimybę žiūrėti įrašytas TV programas vėlesnei peržiūrai. Tokius rezultatus atskleidė TNS LT atliktas tyrimas apie gyventojų turimą TV įrangą „Establishment Survey“.

Savo namuose turintys vieną televizorių teigė 41 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų. Tuo metu dviem televizoriais naudojasi 37 proc. namų ūkių, o tris televizorius namuose turinčių gyventojų dalis šiuo metu siekia 15 proc. 5 iš 100 namų ūkių Lietuvoje turi net keturis televizorius, kai tuo metu nei vieno – vos 3 proc.

Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai turi vis daugiau šiuolaikiškų bei išmanių televizorių. Tyrimas atskleidė, jog beveik 72 proc. namų ūkių turi bent vieną naujos kartos – skystųjų kristalų, plazminį ar LED – televizorių. 36 proc. gyventojų naudojasi išmaniuoju televizoriumi (Smart TV).

„Reikėtų taip pat pažymėti, kad vis daugiau gyventojų Lietuvoje naudojasi TV programų įrašymo vėlesnei peržiūrai (Time Shift) galimybe. Šiuo metu daugiau nei kas trečias (39 proc.) televizijos žiūrovas turi TV priedėlį su įrašymo galimybe arba šiam tikslui naudojasi operatoriaus paslaugomis. Aktyviai, t. y. nors kartą per savaitę, šią funkciją naudojantys teigė 12 proc. televiziją žiūrinčių gyventojų Lietuvoje. Dažniausiai TV programas įsirašo ir vėliau jas peržiūri jauni, 15–19 metų amžiaus, gyventojai didžiuosiuose šalies miestuose, ypatingai Vilniuje“, – sako TNS LT projektų vadovė Lina Petraitienė.

Tyrimo duomenimis, didėja mokamos televizijos paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų dalis, nors ji vis dar gerokai mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje. 68 proc. šalies namų ūkių renkasi mokamas televizijos paslaugas. Latvijoje mokamos televizijos paslaugomis naudojasi 95 proc. televizorius turinčių namų ūkių, Estijoje – 9 iš 10 televiziją žiūrinčios šeimos.

Atliekant „Establishment Survey“ tyrimą praėjusiais metais iš viso apklausta 5012 vyresnių nei 15 metų amžiaus namų ūkių respondentų visoje Lietuvoje.