Ūkio ministerijoje kovo 1d. vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje.

Renginį atidariusi ūkio viceministrė Lina Sabaitienė pažymėjo, kad visos investicijos į socialiai atsakingą veiklą teikia ilgalaikę naudą įmonėms, viešajam sektoriui ir visuomenei plačiąja prasme.

„Atsiperkamumas pasireiškia nebūtinai pinigine išraiška – žmogiškųjų išteklių išsaugojimas, bendruomenės parama, įvairūs apdovanojimai ir moralinis pasitenkinimas pasireiškia tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Be to, atsakingo verslo praktika gali padėti įmonei sukurti konkurencinį pranašumą, atrasti novatoriškų galimybių ir padėti sumažinti veiklos sąnaudas“, – sakė L. Sabaitienė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra patvirtinusi Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. Tai tarptautiniu mastu priimtas kodeksas, kuriame pateikiamos rekomendacijos daugiašalėms įmonėms dėl socialiai atsakingo verslo standartų. Gairės taip pat yra bene vienintelis dokumentas, turintis specialų įgyvendinimo mechanizmą – nacionalinius kontaktinius centrus.

Pasak viceministrės L. Sabaitienės, 2016 metus galima laikyti Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro renesanso metais, per kuriuos buvo atnaujinta jo struktūra ir veikla. Viceministrė išreiškė viltį, kad atnaujintas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras savo aktyvia veikla prisidės prie atsakingo verslo sąlygų gerinimo, užtikrins, kad įmonės laikytųsi EBPO gairėse nustatytų rekomendacijų, o prireikus taps platforma kylantiems ginčams spręsti.

Renginio metu Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro direktorius Andrius Bambalas pristatė Nacionalinį koordinacinį centrą, supažindino su jo tikslais. Nepriklausomi ekspertai aptarė atsakingo verslo situaciją Lietuvoje, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro misiją ir funkcijas bei jo sąsajas su konkurencijos teise.

Taip pat renginyje dalyvavo Norvegijos ir Danijos nacionalinių koordinacinių centrų atstovai, kurie pasidalijo savo centrų veiklos gerąja patirtimi ir EBPO gairių įgyvendinimo praktiniais aspektais.

Antroje praėjusio amžiaus pusėje pastebėta, kad tarptautinės kompanijos trečiosiose šalyse kartais veikia nesąžiningai ir nesivadovauja atsakingo verslo principais. Todėl nuspręsta parengti rekomendacijas daugiašalėms įmonėms dėl atsakingo verslo ir kviesti valstybes jų laikytis. Šios rekomendacijos pirmą kartą buvo patvirtintos 1976 metais Deklaracijoje dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių. Šiuo metu prie deklaracijos yra prisijungusios visos 35 EBPO valstybės ir 11 ne EBPO narių. Lietuva prie šios deklaracijos prisijungė 2001 metais.

Prisijungusios prie deklaracijos šalys įsipareigojo įsteigti nacionalinius kontaktinius centrus, kurių svarbiausios funkcijos yra didinti gairių veiksmingumą ir tarpininkauti, sprendžiant problemas ir ginčus tarp daugiašalių įmonių ir suinteresuotų šalių.

Gairės daugiašalėms įmonėms nustato socialiai atsakingų daugiašalių įmonių veiklos standartus informacijos teikimo,  žmogaus teisų, darbo santykių, aplinkos, kovos su korupcija, vartotojų apsaugos, mokslo ir technologijų, konkurencijos bei mokestinės aplinkos srityse.

Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras įkurtas remiantis pažangiausių Norvegijos ir Olandijos centrų  pavyzdžiu. Lietuvos nacionaliniam koordinaciniam centrui vadovauja A. Bambalas, šio centro nepriklausomi ekspertai – Raimundas Moisejevas, Feliksas Petrauskas ir Audronė Alijošiutė. Taip pat veikia patariamasis komitetas, kurį sudaro valstybinių institucijų atstovai.

Sėkminga Lietuvos NKC veikla ypač svarbi Lietuvai stoti į EBPO, kurios narėmis gali tapti tik ekonomiškai itin stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.  Visateise EBPO nare Lietuva siekia tapti 2018 metais.