Įsigaliojojo Ūkio ministerijos parengta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa. Programoje daug dėmesio skiriama verslo poreikiams, darniam inovacijų sistemos funkcionavimui užtikrinti.

Europos Komisija pabrėžia, kad siekiant didesnio efektyvumo reikia reformuoti Europos Sąjungos šalių nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės stipriąsias puses ir ypatumus. Reaguojant į šią Europos Komisijos iniciatyvą ir įvertinus dabartinę inovacijų sistemą Lietuvoje, buvo parengta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, tikimasi, kad sukurta sklandžiai veikianti inovacijų sistema skatins įmonių inovatyvią veiklą, prisidės prie įmonių inovacinių gebėjimų stiprinimo. Siekiama, kad kuriama inovacijų sistema leistų sklandžiai išleisti į rinką inovatyvų produktą ir užpildytų dabartinės sistemos spragas, kai didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir mokslinę infrastruktūrą nevirsta naujais gaminiais.

„Naująja programa taip pat siekiama padidinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos poveikį moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (MTEP) ir inovacijoms bei paskatinti kurti ir diegti inovatyvius produktus ir technologijas. Tikimasi, kad šios investicijos bus veiksmingesnės, 2014–2020 m. laikotarpiu paramos lėšas nukreipus verslo poreikiams tenkinti“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Naujoje inovacijų programoje atkreipiamas dėmesys į viso produktų parengimo rinkai proceso svarbą, todėl numatoma finansuoti tokias veiklas, kaip idėjų tikrinimą, maketų ir prototipų kūrimą ir testavimą, bandomąją gamybą, standartizavimo ir sertifikavimo, demonstracinę veiklą ir rinkos analizę.

„Verslas, padedamas mokslo, gali kurti naujus, paklausius ir konkurencingus produktus. Kad ir verslas, ir mokslas būtų sėkmingi ir pelningi, jie turėtų bendradarbiauti“, – sako ūkio ministras.

Programoje numatyta įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, sektorių bendradarbiavimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus.

Naująja programa taip pat siekiama skatinti ne tik moksliniais tyrimais grindžiamas, bet ir praktinėmis žiniomis kuriamas socialines, vadybos, kūrybines, organizacines, viešojo sektoriaus inovacijas. Pavyzdžiui, inovacijos gali būti kuriamos tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip energijos vartojimas, sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas. Pasitelkiant inovatyvių viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių pirkimų praktiką gali būti kuriami nauji viešosios ir privačios partnerystės modeliai, kurie, tikėtina, padės kurti sklandžiai veikiančią inovacijų sistemą.

Lietuvos inovacijų 2014–2020 m. plėtros programa buvo derinama su asocijuotomis verslo struktūromis. Ją rengiant prisidėjo ir 11 Lietuvos ministerijų.

Rengiant Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programą, buvo atsižvelgta ir į sumaniosios  specializacijos kryptis. Programai įgyvendinti Ūkio ministerija rengia 2014–2017 m. veiksmų planą, kuriame bus sutelktos visų ministerijų ir įstaigų priemonės, padedančios skatinti MTEP ir inovacijas.