Ūkio ministras E. Gustas: naujoje inovacijų programoje – dėmesys verslo inovacinės veiklos skatinimui ir vystymui

Publikuota: 2014 m. sausio 2 d. ketvirtadienis

Įsigaliojojo Ūkio ministerijos parengta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa. Programoje daug dėmesio skiriama verslo poreikiams, darniam inovacijų sistemos funkcionavimui užtikrinti.

Europos Komisija pabrėžia, kad siekiant didesnio efektyvumo reikia reformuoti Europos Sąjungos šalių nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės stipriąsias puses ir ypatumus. Reaguojant į šią Europos Komisijos iniciatyvą ir įvertinus dabartinę inovacijų sistemą Lietuvoje, buvo parengta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programa.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, tikimasi, kad sukurta sklandžiai veikianti inovacijų sistema skatins įmonių inovatyvią veiklą, prisidės prie įmonių inovacinių gebėjimų stiprinimo. Siekiama, kad kuriama inovacijų sistema leistų sklandžiai išleisti į rinką inovatyvų produktą ir užpildytų dabartinės sistemos spragas, kai didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir mokslinę infrastruktūrą nevirsta naujais gaminiais.

„Naująja programa taip pat siekiama padidinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos poveikį moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (MTEP) ir inovacijoms bei paskatinti kurti ir diegti inovatyvius produktus ir technologijas. Tikimasi, kad šios investicijos bus veiksmingesnės, 2014–2020 m. laikotarpiu paramos lėšas nukreipus verslo poreikiams tenkinti“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Naujoje inovacijų programoje atkreipiamas dėmesys į viso produktų parengimo rinkai proceso svarbą, todėl numatoma finansuoti tokias veiklas, kaip idėjų tikrinimą, maketų ir prototipų kūrimą ir testavimą, bandomąją gamybą, standartizavimo ir sertifikavimo, demonstracinę veiklą ir rinkos analizę.

„Verslas, padedamas mokslo, gali kurti naujus, paklausius ir konkurencingus produktus. Kad ir verslas, ir mokslas būtų sėkmingi ir pelningi, jie turėtų bendradarbiauti“, – sako ūkio ministras.

Programoje numatyta įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, sektorių bendradarbiavimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus.

Naująja programa taip pat siekiama skatinti ne tik moksliniais tyrimais grindžiamas, bet ir praktinėmis žiniomis kuriamas socialines, vadybos, kūrybines, organizacines, viešojo sektoriaus inovacijas. Pavyzdžiui, inovacijos gali būti kuriamos tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip energijos vartojimas, sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas. Pasitelkiant inovatyvių viešųjų pirkimų ir ikiprekybinių pirkimų praktiką gali būti kuriami nauji viešosios ir privačios partnerystės modeliai, kurie, tikėtina, padės kurti sklandžiai veikiančią inovacijų sistemą.

Lietuvos inovacijų 2014–2020 m. plėtros programa buvo derinama su asocijuotomis verslo struktūromis. Ją rengiant prisidėjo ir 11 Lietuvos ministerijų.

Rengiant Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programą, buvo atsižvelgta ir į sumaniosios  specializacijos kryptis. Programai įgyvendinti Ūkio ministerija rengia 2014–2017 m. veiksmų planą, kuriame bus sutelktos visų ministerijų ir įstaigų priemonės, padedančios skatinti MTEP ir inovacijas. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »