„Aktyvios klasės“ per metus pateisino visus lūkesčius

Publikuota: 2014 m. lapkričio 28 d. penktadienis

Dirbti su interaktyviomis priemonėmis naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams – tokią išvadą paskelbė Mykolo Romerio universiteto specialistai, ištyrę „Aktyvios klasės“ naudingumą. Jų teigimu, pirmas Lietuvoje tokio masto leidyklos „Šviesa“ vystomas projektas, kurį jau įgyvendina 26 šalies mokyklos, yra įdomus, skatinantis mokytis, teigiamai veikiantis mokymosi rezultatus, taupantis laiką ir suteikiantis daugiau galimybių valdyti klasę.

„Aktyvios klasės“ sprendimas, įdiegtas mokyklose, apima leidyklos parengtą ir interaktyvioms lentoms pritaikytą mokomąjį turinį, techninę bei programinę įrangą, mokymus bei specialistų konsultacijas mokytojams.

Technologinės ir programinės įrangos, skirtos tobulinti mokymo procesą, pasaulyje gausu, tačiau derančios prie Lietuvos mokykloje dirbančio mokytojo poreikių, stinga. Ataskaitos autoriai įvertino, kad šiuo metu išsamiausią šalyje paketą siūlo leidykla „Šviesa“. Jų teigimu, skaitmeninis turinys bei interaktyvios priemonės keičia tradicinį pamokos modelį ir palengvina mokytojo darbą.

„Tokios pamokos yra produktyvios dėl didesnės aprėpties, informatyvumo ir efektyvumo. Naudojantis interaktyviosiomis mokymo priemonėmis pavyksta lengviau sutelkti mokinių dėmesį, pamokoje vyrauja darbinė atmosfera, o svarbiausia – tai padeda geriau organizuoti mokytojo ir mokinio tarpusavio darbinius ryšius. Naudojantis interaktyviosiomis mokymo priemonėmis, pasikeičia mokytojo veikla, jo veiklos svorio centru tampa jau nebe pati pamoka, bet detalus pasiruošimas jai“, – rašoma  MRU rengtoje metinėje projekto „Aktyvios klasės“ ataskaitoje.

Projekte dalyvavę 15-os mokyklų pedagogai, apibendrindami metų patirtį, taip pat pažymėjo, kad galimybė taikyti įvairesnius metodus bei pateikiamų pamokų žaismingumas jiems padeda lengviau sudominti mokinius, leidžia diferencijuoti ir individualizuoti savarankišką darbą klasėje, lengviau sekti mokinių darbą, jų daromas klaidas ir greičiau suteikti individualią pagalbą.

Tyrimo išvadose taip pat pastebima, kad interaktyvi pamokos forma gali pareikalauti nemažai pastangų iš pedagogų – organizuotumo, sistemingumo, energijos, mąstymo, nuoseklumo, tad kartais mokytojams pritrūksta reikiamų gebėjimų, dirbant su naujomis technologinėmis priemonėmis. Leidyklos „Šviesa“ elektroninių produktų vadovės Linos Sergejevienės teigimu, būtent todėl itin svarbi „Aktyvios klasės“ sudedamoji dalis yra kryptingas darbas su mokytojais.

„Tyrimas rodo, kad interaktyvi mokymosi forma gerokai labiau motyvuoja mokinius mokytis, tad siekiame padėti mokytojams įsileisti į mokyklą modernius švietimo sprendimus. Su „Aktyvia klase“ pradedančius dirbti pedagogus mokome naudotis technine ir programine įranga, supažindiname, kaip efektyviai ją panaudoti pamokų metu bei teikiame nuolatinę metodinę pagalbą.“, – teigia L. Sergejevienė.

Šiuo metu „Aktyvios klasės“ sprendimą naudoja 26  mokyklos iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. „Aktyviose klasėse“ šiuo metu mokosi apie 1400 šalies mokinių.

Išsamesnės informacijos apie „Aktyvią klasę“ galima rasti internete www.aktyviklase.lt

Aktyvios klasės
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »