Ant Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) stogo esantys saulės kolektoriai ir vėjo jėgainė jau porą metų gamina elektros energiją. Dalis jos atiduodama į elektros energijos tinklą. Energija iš atsinaujinančių šaltinių taip pat naudojama ir Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos patalpoms šildyti ar vėsinti bei karštam vandeniui ruošti.

Kad įdarbinti galima ne tik saulę, bet ir vėją, įsitikino ir VGTU leidyklos „Technika“ darbuotojai, apsilankę 2010–aisiais Pastatų energetikos katedros (PEK) iniciatyva įkurtoje „Saulėtekio slėnio“ Civilinės inžinerijos mokslo centro Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje (PEMS). PEMS laboratorijai „Saulėteko slėnio“ projekto lėšomis įrangos jau nupirkta už  daugiau kaip milijoną litų.

Dažniausi svečiai laboratorijoje – ne tik universiteto darbuotojai, bet ir moksleiviai, besidomintys energetika ir Pastatų energetikos katedros siūlomomis studijų programomis, tokiomis kaip Energetika, Statinių inžinerinės sistemos, taip pat studentai, norintys daugiau sužinoti apie alternatyvius energijos šaltinius ar atliekantys mokslinius tyrimus. PEMS laboratorijoje esanti moderni įranga nustebina  ir energetikos specialistus iš užsienio šalių. 

Laboratorijoje įrengti integruoti atsinaujinančios ir alternatyvios energijos transformatorių tyrimo stendai: saulės kolektorių, vėjo jėgainės, adsorbcinio šaldymo, fotoelektros, vertikaliosios ašies saulės sienos su oro paruošimo įrenginiu, veikia moderni kompiuterinė valdymo ir duomenų rinkimo bei vaizdavimo sistema. Dalis laboratorijos įrangos – saulės kolektoriai, saulės siena, vėjo jėgainė –  įkurdinti ant VGTU pastato stogo.

Laboratorijoje atliekami moksliniai tyrimai. Vienas jų – projektas „Pastato ir atsinaujinančios energijos tvarumo modelis“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).

Šiuo metu Pastatų energetikos katedros laboratorijose trijų mėnesių praktiką atlieka studentai iš Prancūzijos. Jie studijuoja magistrantūroje ir tuo pat metu dirba. Pagal programą, vieną iš praktikų jie privalo atlikti užsienyje. Clement Le Flohic, Jonathan Tran–Tri ir Pierre Alcazar pasirinko VGTU. Labiausiai juos sudomino Pastato energetikos ir mikroklimato sistemų laboratorijos galimybės.

Nors habil. dr. prof. Vytautas Martinaitis juokavo, kad atsinaujinančia energija paprastai domimasi ne vasarą, o artėjant žiemai, kartu su akademiko Algirdo Žukausko šilumos mainų mokomosios laboratorijos laborantu Juozu Bielskumi visiems, apsilankiusiems PEMS laboratorijoje, aprodo čia esančius įrenginius. Naujausi jų – automatinės žaliuzės, kurios valdomos pagal patalpos apšvietimo lygį, langai, į kuriuos sumontuoti saulės elementai, generuojantys elektros energiją.

Laboratorija aprūpinta ir modernia matavimų įranga: ji skirta atlikti įvairius bandymus ir matavimus –  laboratorijos ekspertai gali išmatuoti pastatų atitvarų varžą, oro infiltraciją, atlikti pastato termovizinę diagnostiką ir kitus su mikroklimato parametrais susijusius rodiklius.

Laboratorijoje ir vienintelis Lietuvoje J. Bielskaus suprojektuotas ir pagamintas mokomasis aerodinaminis vamzdis, skirtas pastatų aerodinaminėms savybėms tirti. Aerodinaminis vamzdis svarbus atliekant inžinerinius ir mokslinius tyrimus bei patikrinant kompiuterių  programų skaičiavimų patikimumą.

Aerodinaminio vamzdžio privalumas yra tas, jog eksperimentiniai bandymai atliekami gerai valdomoje srauto aplinkoje ir suteikia galimybę pamatyti vaizdžius oro judėjimo trajektorijų pasikeitimus, kai kelyje sutinkama kliūtis. Tyrimai realioje aplinkoje yra komplikuoti ir brangūs, be to, ne visada įmanomi.

VGTU – vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse patekęs į „QS pasaulio universitetų 2012/13 m. reitingą“. Tai viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siekianti tapti technikos ir inžinerijos mokymo bei tyrimų lydere Baltijos šalyse. Pagal tarptautinio išorinio audito „QS Stars“ standartus VGTU trijose srityse – studijų, infrastruktūros ir  inovacijų – skirti aukščiausi, penkių žvaigždučių, įvertinimai.