Iki abitūros egzaminų likus keliems mėnesiams, būsimiems studentams kyla vis daugiau klausimų. Kokius dalykus pasirinkti, kokių balų reikia norint įstoti, pagaliau, į kokią specialybę nukreipti savo energiją? Į juos sausio 25 dieną Kauno sporto halėje ruošiasi atsakyti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, kuriuos po vienu stogu suburs tryliktoji Aukštųjų mokyklų mugė.

Mugėje – informacija apie pasikeitusias stojimo taisykles

Renginio organizatoriai mini, kad mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams šis renginys svarbus dar ir todėl, kad jame jie galės susipažinti su atnaujintomis stojimo taisyklėmis. Viena jų – keičiama konkursinio balo skaičiavimo sistema. Jei anksčiau geriausias įvertinimas buvo surinkti 22, tai dabar rezultatai bus pateikti daug įprastesne dešimtbale sistema. Pabrėžiama, kad tai nepakeis įprastos stojimo tvarkos, tačiau sunkiau atspėti, koks balas reikalingas norint patekti į pageidaujamą specialybę. Skaičiavimus ir prognozes, ko bus vertas aštuonetas ar devynetas, bus galima išgirsti tiesiogiai iš konsultantų lūpų.

Kita naujovė – dalykų rinkinys, pagal kurį skaičiuojamas stojimo balas, taps šiek tiek universalesniu. Ta pati kombinacija leis stoti į ganėtinai skirtingas studijų kryptis. Nors tai įpareigos abiturientus daug atidžiau rinktis laikomus egzaminus, tačiau taip pat atvers galimybes kandidatuoti į įvairesnes specialybes. Toks pokytis ypač naudingas tiems, kurie nėra visiškai tikri dėl to, ką nori studijuoti.

Jei anksčiau, norint įstoti į universitetą, buvo privaloma išlaikyti mažiausiai tris egzaminus, o į kolegiją – du, tai šiemet užteks brandos atestato. Siekiant valstybės finansuojamos vietos to vargiai ar užteks, tačiau į nefinansuoją vietą galimybę patekti turės žymiai daugiau jaunuolių.

Abiturientai jau dabar galvoja apie garantuotą darbo vietą ir stabilias pajamas

Į valstybės finansuojamas vietas viso planuojama priimti apie 7500, o į kolegijas – 6800. Į šiuos skaičius patenka ir tikslinės studijos. Jas baigusiems Lietuvos darbdaviai jau dabar garantuoja darbo vietas. Verslo sektorius vis labiau įsitraukia į bendradarbiavimą su mokymo įstaigomis, tad, jei pernai tokie pažadai duoti 300-ams studentų, šiemet – 500-ams.

Akivaizdu, kad tokie pokyčiai padės pasirinkti paklausias specialybes ir mažins šiuo metu rinkoje mažiau pageidaujamų skaičių. Pastebima, kad situacija nežymiai keičiasi jau dabar. Pernai metais didelio susidomėjimo sulaukė „žemiškosios“ specialybės, vien pirmo rato metu į žemės ūkio šakų specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą pakviesta kone 100 studentų daugiau, o valstybės finansuojamų krepšelių skaičius padidėjo 65 %.

„Dar neseniai žemės ūkyje dirbantys verslininkai tikino, kad poreikis yra keturis kartus didesnis nei paruošiama studentų. Jei anksčiau ši sritis dėl per dešimtmečius susikurtų stereotipų šiek tiek baugino jaunuolius, tai dabar pastebime tendenciją, kad renkamasi tas sritis, kurios užtikrina darbo vietą ir stabilias pajamas“, – pokyčiais džiaugiasi Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas ir sausio 25 dieną kviečia susitikti Kauno sporto halėje vyksiančioje Aukštųjų mokyklų mugėje.