Aukštųjų mokyklų mugėje – darbo rinkos poreikio atspindžiai

Publikuota: 2014 m. sausio 21 d. antradienis

Nors šiemet stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas laukia paprastesnės priėmimo sąlygos, tačiau 2014 m. naujovės būsimiems studentams atneša ne mažiau nežinomybės nei bet kuriais ankstesniais metais. Norint įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją jau dabar abiturientams reikia pradėti galvoti apie tinkamą baigiamųjų egzaminų derinį.

Sausio 25 d. Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5, Kaunas) vyks 13-oji Aukštųjų mokyklų mugė. Renginyje dalyvaus visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios vidurinių, ir profesinių mokyklų moksleivius supažindins su savo studijų programomis bei priėmimo tvarka. Aukštųjų mokyklų atstovai patars ir konsultuos, kokių žinių ir gebėjimų reikia norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą, kokį baigiamųjų egzaminų derinį pasirinkti, kad įstojimo į aukštąją mokyklą galimybės būtų kuo didesnės ir pan.

Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMA BPO prezidentas, akcentuoja dvi 2014 m. priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas naujoves. „Šiemet keičiasi konkursinio balo skaičiavimo sistema – pereinama prie visiems labiau suprantamos dešimties balų skalės. Ši naujovė iš esmės nekeičia įstojimo galimybių, tik kol nėra patirties, nėra aišku, koks balas, pvz., 7 ar 8 bus pakankamas stojant į vienokias ar kitokias studijų programas, tačiau mugės metu aukštųjų mokyklų atstovai bandys skaičiuoti ir prognozuoti“, – sako P.Žiliukas. Užsienyje vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims ši naujiena svarbi – jų pažymių atitikmenų nustatymas labai palengvės.

Antra šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas naujovė – daugiau alternatyvių dalykų konkursiniam balui skaičiuoti numatytame dalykų rinkinyje. Jei ankščiau kiekviena studijų programa turėjo labai griežtai nustatytą konkursinio balo skaičiavimo dalykų derinį, tai šiemet dalykų derinys tampa universalesnis. „Tai reiškia, kad abiturientai galės rinktis laikyti gana įvairius egzaminus ir su jais pretenduoti į didesnį studijų programų spektrą. Todėl reikia būti įžvalgiems ir pasirinkti laikyti tokius valstybinius egzaminus, kad gautųsi kuo įvairesnė kombinacija konkursiniam balui skaičiuoti. Pvz., tiek biomedicinos srities, tiek socialiniuose moksluose gali tikti tų pačių dalykų kombinacijos, tik atskirų dalykų svertinės reikšmės bus skirtingos. Nauja konkursinio balo sandara leidžia turėti žymiai daugiau pasirinkimo galimybių“, – dėsto LAMA BPO prezidentas.

P. Žiliukas atkreipia dėmesį, kad norint įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą šiemet nėra prievolės būtinai išlaikyti tam tikrą skaičių valstybinių egzaminų, užtenka gauti brandos atestatą, tačiau į geriausiųjų eilę pateks ir į valstybės finansuojamas studijų vietas kaip visada pretenduos tie, kurie bus išlaikę daugiau egzaminų. „Valstybės finansuojamų studijų vietų šiemet mažėja vos 1 %, tačiau pokyčių tarp finansuojamų studijų programų bus nemažai. Mažės valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičius, o didinamas tų, kurių šiuo metu darbo rinkoje reikia labiausiai. Šiemet taip pat daugėja tikslinių studijų vietų, t. y. stojantieji galės pretenduoti į maždaug 500 studijų vietų, kurias iš dalies finansuoja ir po studijų darbo vietas garantuoja šalies darbdaviai“, – sako P. Žiliukas.

Anot LAMA BPO prezidento, šiemet valstybės finansuojamos studijų vietos labiau atitiks darbo rinkos poreikius. „Todėl prieš apsisprendžiant kokius brandos egzaminus laikyti, kad baigus studijas pavyktų dirbti svajonių arba darbo rinkoje paklausų darbą, labai naudinga Aukštųjų mokyklų mugės metu betarpiškai pasikonsultuoti su mokyklų atstovais“, - pataria P. Žiliukas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Studijų mugė: auga moksleivių susidomėjimas technologiniais ir fiziniais mokslais

Sausio 25 d. Kaune vyko tradicinė 13–oji „Aukštųjų mokyklų mugė". Mugėje, subūrusioje Lietuvos aukštąsias mokyklas, dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) darbuotojai bei fakultetų dėstytojai ir studentai. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »