Baltijos Asamblėjos mokslo premija – Lietuvos fizikui A. P. Piskarskui

Publikuota: 2012 m. lapkričio 8 d. ketvirtadienis

Šiais metais Baltijos Asamblėjos tarptautinės apdovanojimų komisijos sprendimu Baltijos Asamblėjos mokslo premija bus įteikta Lietuvos fizikui akademikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse.

Prof. A. P. Piskarskas – lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje. Nuo 1978 m. jis vadovauja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedrai ir 1983 m. universitete įkurtam Lazerinių tyrimų centrui. Už ypač svarų indėlį tyrinėjant parametrinės šviesos generacijos reiškinį 2001 m. mokslininkui paskirta prestižinė Europos fizikų draugijos premija. Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris A. P. Piskarskas yra Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimų įteikimo ceremonijos metu literatūros premija bus įteikta Latvijos rašytojui ir žurnalistui Aivarui Klaviui už romanų ciklą „Anapus vartų", meno premija – Estijos menininkų grupei „Visible Soliutions LLC" už inovacijas šiuolaikiniame mene.

Apdovanojimų įteikimo ceremonija vyks lapkričio 9 d., 20 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Katedros a. 4).


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »