Beveik 90 proc. aukštųjų mokyklų papildomai užsidirba iš stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. liepos 2 d. pirmadienis

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), siekdama užtikrinti vienodas stojančiųjų priėmimo sąlygas, kreipėsi į aukštųjų mokyklų vadovus bei informavo LR Švietimo ir mokslo ministrą, dėl stojančiųjų apmokestinimo, priėmimo į aukštąją mokyklą metu.

LSAS kreipimosi rašte pabrėžiama, kad šiandieną egzistuojantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas apmokestinimas nėra pagrįstas. 2010 m. pradėjus teikti  prašymus internetinėje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo panaikinti paraiškos teikimo mokesčiai, siekiant palengvinti būsimų studentų finansinę naštą. Tačiau panaikinus stojimo mokestį dalis aukštųjų mokyklų apmokestino stojančiuosius anksčiau netaikytu sutarties pasirašymo, dokumentų registracijos mokesčiu, kurį šiandien taiko 41 iš 47 Lietuvoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų.

„Kritiškai vertiname, jog įvairių papildomų mokesčių taikymas aukštosiose mokyklose jau yra tapęs „tradicija“. Dar 2010 metais minimalus stojimo paraiškos mokestis, siekęs 80 Lt, stojantiesiems buvo pradėtas kompensuoti, tačiau, nepaisant, šio sieko sumažinti stojančiųjų išlaidas, didžioji dalis universitetų ir kolegijų įvedė naujus ir anksčiau netaikytus mokesčius studijų sutarties pasirašymo metu“, – teigė Vilius Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog įstojusieji į aukštąsias mokyklas nuo pat pradžių patiria daug papildomų išlaidų, t. y. bendrabučio ar buto nuoma ir užstatas, kelionės, studento pažymėjimo įsigijimo išlaidos ir t. t. O taikomi papildomi mokesčiai studijų sutarties pasirašymo metu dar labiau padidina ir taip jau dideles įstojusiųjų finansines išlaidas. Tad aukštosios mokyklos suprasdamos tokią situaciją turėtų ne apsunkinti, o priešingai – palengvinti studentų pečius užgulančią finansinę naštą.

Pasak Viliaus Morkūno labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis mokestis labai priklauso nuo aukštosios mokyklos ir šiandien siekia nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo mokymo įstaigos į kurią įstojo studentas. Šiuo atvėju per kelerius metus stojimas į aukštąją mokyklą pabrango beveik dvigubai ribodamas studijų prieinamumą.

Lietuvoje veikia  6 aukštosios mokyklos, netaikančios registracijos mokesčio:  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija, ISM, Šiaurės Lietuvos kolegija, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Eurpos humanitarinis universitetas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »