Du trečdaliai studentų teigia greičiausiai dalyvausiantys rinkimuose

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 29 d. šeštadienis

Studentų apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose tikrai dalyvaus 37 proc. studentų, dar 30 proc. teigia greičiausiai dalyvausiantys. Iš žadančių balsuoti penktadalis jau yra tvirtai apsisprendę, kam paskirs balsą, dar tiek pat linksta link vieno favorito, tačiau net 54 proc. apklaustųjų vis dar nežino, už ką balsuos. Tokius rezultatus parodė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atlikta apklausa internetu, kurioje dalyvavo 1953 studentai.

21 proc. studentų teigia, kad tikrai arba greičiausiai nedalyvaus Seimo rinkimuose, o kol kas nežinančių yra 12 proc. Pasyviausi rinkimuose bus bakalauro pirmo kurso studentai – net 30 proc. jų teigia, kad tikrai neis į rinkimus.

„Jeigu visi svarstantys dalyvauti rinkimuose tikrai į juos ateis, tai bus neblogas rezultatas. Didesnė problema, mūsų nuomone, yra ne tiek pats studentų aktyvumas, kiek jų nežinojimas, už ką balsuoti. Būtent dėl to, siekdami padėti jiems susidaryti tvirtą politinę nuomonę, kuri partija geriausiai išmano aukštojo mokslo problemas ir žino jų sprendimų būdus, inicijavome kampaniją “A8tuoni, kurios metu aktyviai tarpininkaujame tarp studentų ir partijų atstovų – rengiame diskusijas, debatus, specialioje svetainėje A8tuoni.lt supažindame studentus su partijų pozicija aukštojo mokslo klausimais, planuojame būsimus debatus", – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak jo, tokiais veiksmais tikimasi, kad prieš pat rinkimus neapsisprendusių studentų dalis gerokai sumažės ir jų balsą lems ne paskutinės akimirkos spontaninis sprendimas, o apgalvotos priežastys, išanalizuotas turinys.

Apklausa atskleidė įdomių skirtumų, kuriuos lemia ir studijų sritys. Humanitarinių ir socialinių mokslų studentai rinkimuose bus gerokai aktyvesni – beveik pusė iš jų teigia, kad rinkimuose tikrai dalyvaus, kai tuo tarpu iš technologijų studentų tokių buvo tik ketvirtadalis.

Vaikinai ir merginos dalyvauti rinkimuose linkę iš esmės vienodu aktyvumu, tačiau pirmieji gerokai tvirčiau apsisprendę, už ką balsuos. Net 53 proc. vaikinų studentų jau tvirtai žino, kam paskirs savo balsą, arba linksta link vieno favorito, tuo tarpu tik 33 proc. apklaustų studenčių buvo apsisprendusios dėl savo favoritų rinkimuose.

Panašūs skirtumai pastebimi ir nagrinėjant studijų įtaką studentų apsisprendimui: tvirtai apsisprendę, kam atiduos balsą, buvo 30 proc. humanitarinių ir 27 proc. socialinių mokslų studentų, o tarp fizinių mokslų atstovų tokių buvo tik 15 proc.

9 proc. studentų planuoja balsuoti išankstiniuose rinkimuose paštu arba mieste, kuriame jie studijuoja.

Paklausti, kas jiems galėtų sutrukdyti balsuoti, studentai vardino prastą savijautą (61 proc. apklaustųjų), kompanijos trūkumą – jei kartu į rinkimus nevyktų draugai ar artimieji (23 proc.), tingėjimas (22 proc.) ir blogas oras (20 proc.).

Rugsėjo 12–16 d. surengta internetinė studentų apklausa – LSS inicijuojamos kampanijos „A8tuoni“ dalis, kurios tikslas – paskatinti studentus dalyvauti rinkimuose, padėti jiems išsirinkti savo favoritus, ir taip pat inicijuoti diskusijas su politikas, leisiančias geriau pažinti studentų poreikius ir patikrinti, kokius aukštojo mokslo problemų sprendimus yra parengę partijų atstovai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »