Europos Komisija studentams vietoje stipendijų siūlo paskolas

Publikuota: 2012 m. balandžio 1 d. sekmadienis

Europos studentija kritikuoja Europos Komisijos (EK) programą  „Erasmus visiems“ („Erasmus for All“). Ši programa numato didesnio, nei šiuo metu, žmonių skaičiaus tarptautinį mobilumą, tačiau daug mažesnį finansavimą vienam asmeniui. Be to, patvirtinus programą, siekiantiems studijuoti magistrą kitoje ES šalyje būtų siūloma pasinaudoti nebe stipendijų, bet paskolų sistema.

„Erasmus visiems“ jungia „Grundtvig“, „Erasmus“, „Comenius“ ir kitas tarptautinio mobilumo programas. Pagrindinis jos tikslas yra iki 2020–ųjų pasiekti, kad tarptautinės patirties įgytų iki 5 mln. žmonių. Šiuo metu programa pateikta svarstyti Europos Tarybai (ET) ir Europos Parlamentui (EP). Jei bus patvirtinta, jos įgyvendinimas prasidės 2014–iais.

Nepritarti „Erasmus visiems“ programai nuspręsta Šiaurės ir Baltijos šalių studentų sąjungų bendradarbiavimo sutarties (NOM) sąjungos susitikime, kuris vyko  š.m. kovo 23–25 dienomis Osle (Norvegija). Šią poziciją taip pat pareiškė Europos nacionalinių studentų sąjungų skėtinės organizacijos – Europos studentų sąjungos (ESU) nariai.

Pasak Lietuvos studentų sąjungą NOM susitikime atstovavusio viceprezidento M.Milto, programoje siūloma paskolų schema nėra patraukli studentams. Jo manymu, stipendijas studijoms užsienyje pakeitus paskolomis, bus nepakankamai skatinamas mobilumas. „Tikėtina, kad mažiau pasiturintys studentai nesiryš pasinaudoti paskolų schema, kad studijuotų užsienyje. O labiau pasiturintiems tai bus papildoma mobilumo galimybė. Taigi programa paskatintų mobilumą tų, kuriems tarptautinė patirtis ir taip lengviau pasiekiama“, – teigia jis.

Anot M.Milto, nerimą kelia ir kol kas miglotos paskolų schemos įgyvendinimo gairės. Kaip teigiama EK pranešime, šioje srityje būtų bendradarbiaujama su Europos investicijų banku (EIB). Tačiau kiekvienoje šalyje narėje būtų pasitelktas vietinis komercinis bankas. Kaip būtų užtikrintos palankiausios studentui paskolos sąlygos, sako M.Milto, kol kas nėra žinoma.

Taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl per mažų stipendijų studentų mainams įgyvendinti. Padidinus dabartinės „Erasmus“ programos dalyvių skaičių, vienam studentui tektų daug mažesnis finansavimas. Tai žymiai sumažintų galimybes Baltijos šalių studentams išvykti į aukštesnio pragyvenimo lygio šalis.

Kvo 27 d., Lietuvos studentų sąjunga raštu kreipėsi į Lietuvos deleguotus europarlamentarus. Kiekvienam jų siųstame laiške buvo išsakytos minėtos abejonės dėl „Erasmus visiems“ programos.

Europos studentų sąjunga (ESU) vienija 45 nacionalines organizacijas iš 38 šalių. Šiaurės ir Baltijos šalių studentų sąjungų bendradarbiavimo sutarties sąjunga (NOM) vienija 14 organizacijų iš 8 šalių. Lietuvos studentų sąjunga yra šių organizacijų narė.

 

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »