Europos Parlamentas didesnį dėmesį kreips patyčioms mokyklose

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Beveik 400 Europos Parlamento narių pateikė Europos Komisijai, Europos Tarybai ir Europos Sąjungos šalių narių parlamentams rašytinį pareiškimą, kuriame ragina paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Šiuo pareiškimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausiai mokyklose pasitaikančių problemų – patyčias, keliančias grėsmę vaikų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi.

„Rašytiniai pareiškimai, kurie tampa oficialia Europos Parlamento pozicija yra dar vienas būdas ES lygmeniu iškelti aktualias problemas. Nedelsdamas pasirašiau šį pareiškimą, nes nekyla abejonių, jog patyčios ir psichologinis smurtas jauname amžiuje turi griaunančią įtaką asmenybės raidai, savęs vertinimo ir orumo formavimuisi. Apie patyčių problemą reikia kalbėti kuo plačiau ir veikti visais įmanomais būdais“, – sako vienas iš pareiškimą pasirašiusių europarlamentarų Leonidas Donskis. 

Lietuvoje patyčių problema itin aktuali – patyčias patiriančių vaikų procentas mūsų šalyje išlieka vienas didžiausių tarp kitų pasaulio šalių. Dažniausiai jas patiria vienuolikamečiai mūsų šalies gyventojai – 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų. Be to, Lietuvoje ženkliai didesnis nei ES vidurkis yra tiek paauglių, tiek suaugusiųjų žmonių savižudybių rodiklis. Lietuvoje atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo duomenimis, 14 kartų dažniau bandoma žudytis suaugusiame amžiuje, jeigu vaikystėje buvo išgyvenamos keturios ar daugiau neigiamos patirtys. 

Pasak Seimo narės ir Vaikų gerovės komisijos pirmininkės Seime Rimantės Šalaševičiūtės, 2007 m. Lietuvoje įvyko lūžis – patyčias ėmė pripažinti ne tik nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, bet ir politikai, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, pradėta įgyvendinti ženkliai daugiau programų įvairaus amžiaus vaikams. Svarbiausia, dauguma vaikų pradėjo rimčiau žiūrėti į patyčias ir suprasti jų pasekmes. „Šiandien galime džiaugtis sumažėjusiu nepilnamečių, patiriančių patyčias, procentu, tačiau dirbti šioje srityje reikia dar daug“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Lietuvoje prie patyčių mažinimo aktyviai prisideda emocinės paramos telefonu tarnybos „Vaikų linija“ organizuojama iniciatyva „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šia iniciatyva siekiama sutelkti bendram tikslui nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas, visuomenės veikėjus, politikus, ugdymo įstaigas, verslo įmones  ir visus kitus, kurie nori prisidėti prie draugiškų ir pagarbių santykių kūrimo. Kovo 18-24 dienomis kiekvienas gali prisijungti prie vyksiančių šios iniciatyvos renginių.  „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ organizatoriai kviečia visas ugdymo įstaigas ir kitas organizacijas tapti iniciatyvos dalyviais ir iki kovo 10 d. registruotis svetainėje www.bepatyciu.lt

Taip pat „Vaikų linija“ kartu su JAV ambasada Lietuvoje rengia moksleivių kūrybinių darbų konkursą „Tyčiotis Negalima Draugauti“. Jo tikslas – paskatinti moksleivius galvoti apie savo vaidmenį patyčių situacijoje ir kaip jie galėtų prisidėti prie patyčių mažinimo. Konkurso dalyviai kviečiami kūrybiškai perteikti savo mintis naudojant įvairias meno raiškos priemones. Savo darbus moksleiviai turėtų siųsti į „Vaikų liniją“ iki kovo 1d. Geriausi kūrėjai bus apdovanoti „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ metu.

Kampanija BE PATYČIŲ vyksta nuo 2004 m. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Jos metu išleidžiama įvairi informacinė medžiaga vaikams, tėvams ir mokytojams, organizuojamos konferencijos, diskusijos, vykdomi mokymai. Projektui sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt Kasmet prie projekto prisijungia vis daugiau partnerių, gerai žinomų visuomenei žmonių. Kampanija BE PATYČIŲ siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, akcentuoti šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »