Fizikai beveik iš nieko sukūrė šviesą

Publikuota: 2011 m. birželio 8 d. trečiadienis

Grupei fizikų, dirbančių Gotenburgo Čalmerso technologijos universitete (Švedija), pavyko įrodyti tai, kas iki šiol tebuvo grynų gryniausia teorija: matomus fotonus galima sukurti iš virtualiųjų dalelių, egzistuojančių kvantiniame vakuume.

Eksperimentas rodo, kad Kasimiro efektas nėra tiktai teorinis rezultatas. Šio efekto, pavadinto Nyderlandų fiziko Hendriko Kasimiro, dirbusio kartu su Dirku Polderfirstu, vardu, idėja pirmąkart buvo pasiūlyta prieš daugiau nei 60 metų: manyta, jog vakuume egzistuoja jėga, kuri, veikdama tarp dviejų plokštelių arba veidrodžių, turėtų sukurti fotonus.

Kitaip tariant, bet kokiame vakuume virtualiosios dalelės nuolat atsiranda ir išnyksta, o į jas galima žiūrėti kaip į bangas. Kasimiro efektas numato, kad jeigu du itin mažyčius veidrodukus pastatytume prie pat vienas kito – taip arti, jog atstumas tarp jų būtų mažesnis už kai kurių virtualiųjų bangų ilgį, – tuomet susidarytų jėga, nes dalelių, esančių veidrodukų išorėje, skaičius taptų didesnis už dalelių, esančių tarp veidrodukų, skaičių. Tokiu atveju veidrodukai būtų stumiami dar arčiau vienas kito. Pasak teorijos, ši susidariusioji jėga galėtų būti panaudota kuriant fotonus.

Kiek vėliau tyrėjai pasiūlė mintį, kad tą patį efektą galima išgauti naudojant tiktai vieną veidroduką: šis turėtų būti labai greitai judinamas pirmyn ir atgal. Būtent šiuo pavyzdžiu pasinaudojo Čalmerso technologijos universiteto fizikai. Itin greitas veidroduko judėjimas leidžia atskirti virtualiųjų dalelių poras – tai suteikia energijos, reikalingos virtualiosioms dalelėms pavirsti realiais fotonais. Būtent tai ir nutiko superlaidžiame kvantinės interferencijos įrenginyje, todėl mokslininkai išvydo susidariusius fotonus.

Toks tyrimas, itin vertinga teorine prasme, nėra lengvai pritaikomas praktikoje. Tačiau tai nereiškia, kad iš viso to neišeis kažkas tikrai apčiuopiamo ir naudingo. Fizikai kalba apie galimą vakuumo energijos panaudojimą erdvėlaiviams skriejant milžiniškais mūsų visatos toliais.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »